English       
   
 
      Laiškams      
 
     
 

Į skyriaus
pradžią
 

Adresas: Liepų g. 33, LT-92145, Klaipėda. Tel./faksas (8-46) 410416; tel. (8-46) 410412. El. paštas: domsaitis.galerija[at]zebra.lt

PARODA „ŽMOGUS LIEPSNOJANČIA ŠIRDIMI“

2015 m. vasario 26 d. – kovo 22 d.

A. P. Gužas. Platelių ežero legenda. 1990 m.

Alfredas Petras Gužas (1933–2013) – klaipėdietis dailės pedagogas ir tapytojas, grafikas, nebijojęs drąsiai bei nuoširdžiai imtis daugelio ir įvairių meno sričių.

Gimęs Juodupės miestelyje Rokiškio rajone, vaikystę ir ankstyvą jaunystę praleido Kaune. Meno keliu pasuko ne iš karto, po vidurinės mokyklos baigė Veterinarijos akademiją Kaune. Kurį laiką dirbo žemės ūkio srityje, bet prigimtis neleido ten ilgai užsibūti.

Kūrėju jis buvo nuo pat pradžių. Pauglystėje išmoko ir puikiai grojo akordeonu, žavėjosi šokiu. Potraukis menui augo, pomėgis fotografuoti minimas dar veterinarijos studijų laikų dienoraščiuose. Persikėlęs į Klaipėdą, įstojo į dailės klubą „Guboja“, dalyvavo pleneruose, bendrose parodose, kūrybinėse stovyklose. Susiformavo draugų ratas, jie kartu keliaudavo po mažus Lietuvos miestelius, ieškodami grožio bei semdamiesi įkvėpimo gamtoje, liaudies mene, dalindamiesi ypatinga bendraminčių sambūrio aura, kurios nušviestą laikotarpį daugelis iki šiol atsimena kaip aukso amžių. Čia jis sutiko ir būsimą žmoną, tapytoją Galiną.

Būdamas keturiasdešimties, A. P. Gužas pradėjo dirbti dailės mokytoju buvusioje K. Donelaičio vidurinėje mokykloje (dabar Vytauto Didžiojo gimnazija), o 1973 m. – studijuoti dailės pedagogiką Vilniaus valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). Kita vertus, pats visada laikėsi nuomonės, kad akademiškumas gadina kūrėją ir mokiniams sakydavo – geriau paprastesnė, bet iš vidaus kylanti, į rėmus neįsprausta kūryba.

Mokiniai jį labai mylėjo. Ir tai nė kiek nestebina. Jei ir yra Mokytojų iš didžiosios raidės, tai jis neabejotinai  tokiu ir buvo. Jo užsidegimas kūrybai, paties darbai jau buvo pakankamas autoritetas, o kur dar didelis noras ir gebėjimas perteikti žinias, parodyti vaikams, kad jie patys gali ir moka kurti, skatinti kiekvieną tokiu žodžiu, kuris bus geriausiai išgirstas. Žavėjo ir jo drąsa visada išlikti savimi, nepaklusti nusistovėjusioms normoms.

Iš jo dailės klasės į pasaulį išėjo ir mokytojo dėka menininko keliu pasuko daug mokinių.  Mūsų piešimo mokytojas Alfredas Petras Gužas buvo mylimiausias iš visų, jis buvo kitoks. Jo buvę mokiniai, jau pagyvenę žmonės, negali jo pamiršti. Savo kūryboje nesilaikydamas griežtų akademinių taisyklių, jis išliko savitu ir įdomiu. Todėl jo darbų negalima priskirti kokiai nors konkrečiai srovei ar stiliui. Tuo jie šiandien ir atrodo išskirtiniai, – sako buvusi mokinė, kaunietė menotyrininkė Kristina Meleškaitė.

A. P. Gužo kūrybos palikimą sudaro aliejinė tapyba, grafika – monotipijos, linoraižiniai, eksperimentiniai darbai, taip pat juodai balta juostinė fotografija. Tai nepelnytai mažai dėmesio sulaukę eksperimentinių technikų, rankiniu būdu gautų efektų kūrimo dar iki skaitmeninės fotografijos ir manipuliacijų išplitimo pavyzdžiai. Nemaža medžio drožybos, kurią labiausiai pamėgo paskutiniais gyvenimo metais.

Laikui bėgant, A. P. Gužo darbai pabuvojo parodose ne tik  įvairiuose Lietuvos miestuose, bet ir Švedijoje, Estijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Japonijoje.  Paskutinė paroda kartu su žmona Galina buvo surengta gimtąjame Kaune 2012 m.

Uršulė Gužaitė, 2015 02 20
 

A. P. Gužas. Juodvarnis. 1984 m.

Apie Mokytoją ir jo atminimą

Buvę „donelaičiukai“ mokytoją A. P. Gužą  prisimena kaip piešimo ir darbų mokytoją. Suaugusių dailės klubo „Guboja“ nariai neužmiršta bendrų kelionių, susibūrimų, nes jis kūrė savitą pasaulį ir mokėjo į pasaulį pažvelgti netikėtu kampu ne tik savo darbuose, bet ir bendravime.

„Į dailę žmonės ateina visokiais keliais“ – sakė buvęs fotografas, Veterinarijos akademiją Kaune baigęs ir 35 metus piešimo mokytoju dirbęs A. P. Gužas. Prabėgus metams, daugelis prisimena savo pirmąjį piešimo Mokytoją, uždegusį meilę menui. Baigę meninės pakraipos studijas, buvę mokiniai galėjo prisiminimui gauti Mokytojo kūrybos darbą. Tik reikėdavo parodyti mokslų baigimo diplomą. Studijuodami arba dirbdami dažnai lankėme Mokytoją mokykloje, sveikinome gimtadienio proga namuose. Jo nedideliame, jaukiame bute Mažajame kaimelyje tilpdavo visi įvairių kartų gimtadienio svečiai. Šilti ir malonūs vakarai prie seno gramofono iki šiol išliko daugelio atmintyje.

Didžiausias džiaugsmas ir pasididžiavimas jam buvo skaičiuoti, kiek mokinių baigė dailės studijas. Skirtingi gyvenimo keliai išblaškė Mokytojo vaikus ne tik po Lietuvą, ne visi tapo dailininkais, menotyrininkais, piešimo mokytojais, dizaineriais ar architektais. Tačiau gautos bendravimo pamokos ir meilė žmonėms ilgam išliks mūsų širdyse. Už tai dėkojame žmogui, kuriam nereikėjo didelių pastangų būti Mokytoju.

Rita Lengvenytė, 1976 m. abiturientų laidos mokinė


Parodos atidarymo akimirka. 2015 02 26. Nuotr. V. Gaudiešiūtės

 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus. ISSN 1648-8881

  Tinklalapis atnaujintas 2015.02.27