English       
   
 
      Laiškams      
 
     
 

Į skyriaus
pradžią
 

Adresas: Liepų g. 33, LT-92145, Klaipėda. Tel./faksas (8-46) 410416; tel. (8-46) 410412. El. paštas: domsaitis.galerija[at]zebra.lt

XVI–XIX a. VAKARŲ EUROPOS MEISTRŲ GRAFIKA
iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių

2013 m. kovo 7 d. – 2014 m. gegužės 1 d.

Džirolamas Rosis, jaunesnysis.
Šv. Lukas tapo Dievo Motiną su Kūdikiu.
Lietuvos dailės muziejus.

ANOTACIJA

Lietuvos dailės muziejaus grafikos rinkiniuose saugoma daugiau nei 12 000 Vakarų Europos šalių dailininkų sukurtų estampų. Tai viena didžiausių ir išsamiausių kolekcijų Lietuvoje, atspindinti šios dailės rūšies raidą nuo renesanso, manierizmo, baroko iki neostilių. Ekspozicijoje pristatyti išskirtiniai vertingiausi grafikos kūriniai, dauguma kurių eksponuojami pirmą kartą.

XV a. pab.–XVI a. Vokietijos ir Nyderlandų graviūros meistrai to meto kontekste išsiskyrė temų naujumu, aukštu profesiniu atlikimo lygiu, išlavintu meniniu skoniu. Albrechto Diurerio (1471–1528) grafikos kūrinys, vaizduojantis Šv. Eustachijų, skleidžia žmogaus ir gamtos harmonijos pajautą. Garsaus XVI a. pradžios Nyderlandų menininko Luko van Leideno (1494–1533) ir jo pasekėjo Nikolo de Breino (1571–1656) Biblijos siužetų pasakojime „Dovydo ir Abigailės susitikimas“ ir lakšte „Žiema“, iš ciklo „Keturi metų laikai“, dominuoja gamtos poetika, užburianti subtilia šviesokaita.

Žiūrovų dėmesio nestokos flamandų grafikos mokyklai atstovaujantys dailininkai Scheltė Adamas Bolsvertas (1586–1659) ir Paulius Pontijus (1603–1658), kūrę garsiojo tėvynainio Peterio Pauliaus Rubenso paveikslų interpretacijas. Šio laikotarpio reprezentacinio portreto grafinių reprodukcijų meistras vokietis Elijas Haincelmanas (1640–1693) įamžino žymaus karvedžio, Lenkijos ir Lietuvos valdovo Jono Sobieskio portretą, kuriame, be įtaigios psichologinės charakteristikos, puikiai perteikė medžiagų ir tekstūrų įvairovę.

XVIII a. Europoje suklestėjus reprodukcinei grafikai, sukurta nemažai ryškių dailės klasikų kūrinių interpretacijų. Didinga flamandų kilmės grafiko, neoklasicizmo atstovo Žeraro Edelinko (1640–1707) kompozicija „Nukryžiuotasis tarp angelų“, išraižyta pagal Liudviko XIV dvaro dailininko Šarlio Lebreno drobę, išsiskiria teatralizuota patetika, elegancija ir grakštumu. Ne mažiau įspūdingi rūstūs prancūzės Klodinos Buzonė-Stelos (1636–1697) estampai „Nukryžiavimas“ bei „Germaniko mirtis“, atkuriantys Nikolà Puseno paveikslus, italo Salvatorės Kardelio (apie 1767–1844) bei Džovanio Volpato (1735–1803) ir Pjetro Gidžio (XVIII a. pab.–XIX pr.) raižiniai, kartojantys Rafaelio kūrybos temas. Su ryškiomis nacionalinės XVIII a. pabaigos Anglijos grafikos mokyklos tradicijomis supažindina Fransua Davido Suarono (1764–1813), Džono Braidono (žin. 1784–1806), Džono Egintono (žin. 1763–1800), Džono Džeksono (apie 1701–1780), Tomo Boulzo (apie 1712–1767) lakštai. Jausmingą prancūziškojo rokoko stilistiką skleidžia Žako Firmino Bovarlė (1731–1797), Žako Bonfua (žin. 1790–1810) žanrinės scenos, Žano Žozefo Balešu (1719–1764) portretinė kūryba.

Neoklasicizmo ir neoromantizmo bruožai pastebimi venecijiečio Džovanio Batistos Piranezio (1720–1778) kūryboje. Pagrindinė jo vedutų tema – Romos architektūra, miesto praeities vaizdai ir architektūrinės fantazijos. Meistro ofortams būdingas juvelyriškas piešinys, sodraus štricho bei gilių aksominių šešėlių pomėgis, poetiška, romantiška nuotaika.

Ilona Mažeikienė



 

 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus. ISSN 1648-8881

  Tinklalapis atnaujintas 2014.04.04