English       
   
 
      Laiškams      
 
     
 

Į skyriaus
pradžią
 

Adresas: Liepų g. 33, LT-92145, Klaipėda. Tel./faksas (8-46) 410416; tel. (8-46) 410412. El. paštas: domsaitis.galerija[at]zebra.lt

PARODA „TAIKOMOJI DEKORATYVINĖ DAILĖ – MŪSŲ NAMAMS“.
Iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių

2014 m. gegužės 8 d. – 2016 m. gruodžio 31 d.

  • Edukacija
  • Virtuali paroda



    Leonardas Vytautas Strioga. Vandens nešėja. 1962

    ANOTACIJA

    Lietuvos dailės muziejus (LDM) turi sukaupęs daugybę sovietiniais metais Vilniaus ir Kauno „Dailės“ kombinatuose sukurtų modelių, arba pavyzdinių dirbinių, skirtų tiražuoti. Muziejui perduota 3 000 keramikos, 800 odos, daugiau kaip 100 metalo dirbinių pavyzdžių. Sovietmečiu pagal juos gaminta serijinė produkcija (tiražai: 200–500, rečiau – 10 vienetų) – paprasti, jaukūs, meniški kūriniai – parduotuvėse buvo labai laukiama.

    Su 5-ajame dešimtmetyje Lietuvoje pradėjusiais veikti „Dailės“ kombinatais menininkai siejo stipresnės techninės bazės lūkesčius. Pagerėjusios darbo sąlygos skatino veiklą – dailininkai profesionalai labai pagyvino „Dailės“ kombinatų produkciją. Orientuodamiesi į dailėje vykstančius procesus, jie taikėsi prie gamybos technologijos. Pokario metais vyravęs siužetiškumas bei kūrybiškai interpretuotas liaudies menas palengva užleido vietą individualumo siekimui, pasireiškusiam pabrėžtiniu medžiagų natūralumu ir dekoratyvinėmis naujų technologijų galimybėmis. Šie kūrybos bruožai ryškiausiai atsiskleidžia „mažojo“ tiražo darbuose, o per juos vaizdžiau atspindi ir visos taikomosios dailės stilistinius pokyčius.

    Kauno „Dailės“ kombinato Keramikos cechas gamino plataus asortimento dirbinius – Kaune tebegyvavo tarpukario tradicijos, skatinusios pramoninę dailės kūrinių gamybą. Nedideliais tiražais gaminamos suvenyrinės vazelės ir grindų vazos, palyginti nebrangūs servizai bei dekoratyvinės lėkštės plito po žmonių būstus ir visuomenines erdves. Ypač mėgstamos buvo nedidelės skulptūrėlės, kurias dažniausiai kūrė L. Belvertaitė, L. Strioga, N. Gaigalaitė. Aktyviai dirbusių dailininkų V. Miknevičiaus, V. Manomaičio, P. Krivaičio, P. Genienės, N. Kuosaitės kūryba išsiskyrė savo individualumu ir technologine įvairove.
    Vilniaus „Dailės“ kombinato Keramikos cechas veikti pradėjo tik 7-ajame dešimtmetyje. Ceche dirbo žinomi keramikai O. Kreivytė, D. Gobytė, M. Kiauleikytė, G. Raudonius, K. Urbanavičius ir kt.
    Odos dirbinių meniniu lygiu susirūpinta po 1950 m. Vilniuje vykusios taikomosios dailės ir liaudies meno parodos. Buvo aišku, kad trūkstant profesionalių odininkų, odos apdirbimo turės imtis kitų sričių dailininkai.
    Didžiausią rūpestį dėl odos dirbinių kokybės ir meniškumo prisiėmė keramikas V. Manomaitis –1950 m. Kauno „Dailės“ kombinate jis pradėjo eiti Odos cecho meno vadovo pareigas. Patirties V. Manomaitis sėmėsi Estijoje, nuolatos tobulino nuo prieškario laikų veikusią odos apdirbimo techniką, eksperimentuodamas išrado reljefinės ir įgilinto kontūro klišės technologijas. Muziejuje yra per 150 jo kurtų odos gaminių.
    Parodoje žvelgiant į meninių odos dirbinių modelius, galima džiaugtis jų stilistikos raida – nesunku pasekti, kaip nuo perkrautos puošybos buvo pereita prie lakoniškos linijinės raiškos, kaip daugėjo skrynių, medžio drožinių, liaudies tekstilės ornamentais dekoruotų dirbinių (įvairios dėžutės, užrašų knygelės, piniginės).
    Vilniaus „Dailės“ kombinate visą 6-ąjį dešimtmetį lietuviško dizaino pradininkas F. Daukantas kūrė lakoniškos formos albumų, piniginių, knygų aplankų, smulkiosios galanterijos gaminių modelius. Bene madingiausios tuo metu buvo konstruktyvių, funkcionalių formų R. Krukaitės ir S. Vainilaitienės rankinės – jų kampuotų pavidalų ornamentai atspindi savitus dizaino ieškojimus siekiant funkcionalumo ir saikingos puošybos ryšio.
    Nuo 7-ojo dešimtmečio pradžios abiejų – Vilniaus ir Kauno – „Dailės“ kombinatų odos dirbiniai, nevengiant ryškesnių spalvų, puošiami taupiomis modernios raiškos priemonėmis.
    8-ajame dešimtmetyje į Lietuvą grįžo mokslus Taline baigę dailininkai A. Kėželis, S. Jančiukas, Z. Kreivytė, E. Boči, D. Šaulauskaitė, R. Gudaitytė-Zaturskienė, R. Dūda. Jų sukurti odos dirbiniai dekoruoti estiškai mokyklai būdingu ritminiu apibendrintų formų dekoru. Prasiplėtė kombinatų produkcijos asortimentas, atsirado reprezentaciniai sveikinimo dėklai, aplankai, rašomojo stalo komplektai.
    9-ajame dešimtmetyje modelių buvo kuriama vis mažiau, galiausiai jų gamyba visai nutrūko.
    Vilniaus ir Kauno „Dailės“ kombinatų keramikų ir odininkų darbai ne kartą buvo eksponuojami parodose, iš kurių parsivežta įvairių apdovanojimų.

    Danutė Skromanienė, Nijolė Žilinskienė

     

  •  
     
     
    [Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
    [
    Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
    [
    Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
    [
    Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
     

    © Lietuvos dailės muziejus. ISSN 1648-8881

      Tinklalapis atnaujintas 2016.01.06