English       
   
 
      Laiškams      
 
     
 

Į skyriaus
pradžią
 

Adresas: Liepų g. 33, LT-92145, Klaipėda. Tel./faksas (8-46) 410416; tel. (8-46) 410412. El. paštas: domsaitis.galerija[at]zebra.lt

MARINISTINIS PEIZAŽAS XVII–XX A. TAPYBOJE

2013 m. kovo 7 d. – 2014 m. balandžio 13 d.

2014 m. balandžio 12–13 d. kviečiame į „Svetingumo savaitgalį“.
Galerijos lankymas tik – 1 Lt.
Atsisveikinimas su paroda.

ANOTACIJA

Ivan Aivazovskij. Jūros peizažas.
 Lietuvos dailės muziejus.

Marinistinis (lot. marinus – jūrinis) peizažas – marinà – kaip savarankiška kūrybos sritis susiformavo XVII a. Olandijoje. Dėmesį jūrai ir laivams lėmė žvejybos ir jūrų prekybos svarba Olandijos ekonominiam suklestėjimui, besitęsiantys jūrų karai su Britanija ir kitomis valstybėmis. Atsirado dailininkų, tapiusių tik marinas. Savo kūriniuose jie vaizdavo garsių laivų „portretus“, jūrų mūšius ir pergales, laivus, įplaukiančius į uostus, stovinčius nuleistais inkarais, plaukiančius ramioje ar audringoje jūroje. Olandų marinistai ištobulino vandens, atmosferos, besikeičiančio apšvietimo, šviesos atspindžių vandenyje perteikimo tapybos kūrinyje priemones. Jų suformuotais principais tradicinė įvairių šalių marinistinė tapyba remiasi iki šių dienų.

Parodoje olandų tapybos mokyklai atstovauja nežinomo XVII a. dailininko marinà „Laivai uoste“, į barokinius efektus ir dramatizmą linkusiai flamandų mokyklai – Peeterso Bonaventuros (1614–1652) ir Matthieu van Platte-Montagne‘s (apie 1608–1660) darbai, vaizduojantys aptemusį dangų ir milžiniškų bangų it skiedreles blaškomus laivus.

Jūra be laivų ar be pakrantės scenų pradėta tapyti palyginti vėlai, tik XIX a. romantizmo dailėje. Ji atvėrė žiūrovo žvilgsniui naujas bekraštes vandens ir atmosferos platybes, atskleidė turtingą jausminę gamą nuo lyriško intymumo iki dramatizmo. Atsirado „išgrynintų“ kompozicijų, kuriose veikė tik vandens ir oro stichijos. Romantikai plėtojo vandens ir atmosferos reiškinių simboliką, įžvelgę vienovę tarp jūros gaivalo ir neramios menininko dvasios.

Romantinės marinos pavyzdžiai – anglo Williamo Collinso (1788–1847) „Audringa jūra“, nežinomo XIX a. dailininko „Mėnesiena Neapolyje“, žymiausio rusų marinisto Ivano Aivazovskio (1817–1900) „Jūros peizažas“, kitų dailininkų paveikslai, vaizduojantys siaučiančią jūrą, beribius tolius, besileidžiančios saulės ar mėnesienos atspindžius lygiame vandens paviršiuje.

Epiškesne nuotaika išsiskiria Aleksejaus Bogoliubovo (1824–1896) didžiulio formato drobė „Kronštato reidas“. Dailininkas pats buvo jūreivis, atliko Rusijos centrinio jūrų štabo užsakymus – vaizdavo Krymo ir rusų-turkų karo jūrų mūšius, rusų laivyną, tiksliai perteikdamas smulkiausias laivų konstrukcijų detales, jūros erdvės platybes.

XIX a. antroje pusėje dailininkai pamėgo jūros kranto motyvą. Pajūris, pakrantė buvo suvokiami kaip ramybės, poilsio ir sielos atgaivos vieta. Vokiečių marinisto, Berlyno dailės akademijos auklėtinio Hanso Schleicho (1834–1912) „Jūros krantas“ žvilgsnį traukia saulės nušviestais melsvais toliais. Vokietijoje gyvenęs norvegų tapytojas Adelsteenas Normannas (1848–1918) išpopuliarino atšiauroka gamtos didybe alsuojančius fiordų vaizdus.

Dailininkai impresionistai fiksavo subtiliausias atmosferos būsenas, skirtingu paros metu kintančias gamtos nuotaikas. Impresionistinės dailės atgarsiai juntami Filadelfijoje gimusio, Didžiojoje Britanijoje gyvenusio tapytojo Richardo Levicko (1864–1917) drobėje „Venecija migloje“.

Parodoje eksponuojama daug XIX a. antros pusės–XX a. pradžios vokiečių marinistų kūrinių – Juliaus Friedricho Runge‘s (1843–1922), Carlo Saltzmanno (1847–1923), Leopoldo von Kalckreutho (1855–1928), Paulo Wallato (1879–1964), Vokietijoje dirbusio armėno Wartano Mahokiano (1869–1937) ir kt. Vokietijos imperijos laikotarpiu (1871–1918), stiprinant šalies jūrinę galią, tradicinė marinistinė tapyba išgyveno atgimimą. Dailininkai skyrė išskirtinį dėmesį jūrai ir laivams, padaugėjo dailininkų, tapiusių jūrų mūšių vaizdus, garsius to meto ir praeities laikų laivus.

Jūrą ir pajūrį savo kūriniuose dažnai vaizdavo ir lietuvių dailininkai – Kanutas Ruseckas (1800–1860), Juozapas Marševskis (1825–1883), Jonas Mackevičius (1872–1954), Petras Kalpokas (1880–1945), Vladas Didžiokas (1889–1942), Adomas Galdikas (1893–1969). Marinistinį peizažą pagrindine savo kūrybos sritimi pasirinko Česlovas Janušas (1907–1993), daug įspūdingų jūros peizažų yra nutapęs vilnietis Česlovas Znamerovskis (1890–1977).

Parodos kuratorės: Dalia Tarandaitė, Ilona Mažeikienė



 

 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus. ISSN 1648-8881

  Tinklalapis atnaujintas 2014.04.08