Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
      Laiškams      
 
     
 

Į skyriaus
pradžią

 

Horsto Skodlerako (Vokietija) tapybos paroda „Peizažai. Klaipėdos kraštas ir Holštainas“
 
Dailininkas Horstas Skodlerakas
Horsto Skodlerako kūrinysTapytojas, grafikas Horstas Skodlerakas (Horst Skodlerrak) gimė 1920 m. sausio 18 d. Juknaičiuose, mokyklų tarėjo Normano Skodlerako (Normann Skodlerrak) ir Gretos Kisut (Grete Kissuth), šeimoje. 1924 m. šeima persikėlė į Šilutę, kurioje H. Skodlerakas lankė pradinę mokyklą, nuo 1930-ųjų – Herderio gimnaziją. 1937–1939 m. studijavo Karaliaučiaus meno akademijoje pas puikius peizažo meistrus Eduardą Bišofą (Eduard Bischoff, 1890–1794) ir Alfredą Partikelį (Alfred Partikel, 1888–1945). Su akademijos profesoriumi A. Partikeliu jaunasis dailininkas 1938 m. lankėsi Rusnėje, eskizavo apylinkių vaizdus. 1939–1940 m. dirbo pagalbiniu mokytoju Kintų ir Šilutės liaudies mokyklose, buvojo Nidos dailininkų kolonijoje. 1939 m. Tilžėje, Holcnerio knygyne (Buchhandlung Holzner) buvo surengta pirmoji H. Skodlerako kūrybos paroda.
Antrojo pasaulinio karo metais H. Skodlerakas buvo mobilizuotas. 1945 m. paleistas iš amerikiečių nelaisvės apsistojo Vokietijoje, Šlezvigo-Holštaino (Schleswig-Holstein) žemėje, prie Liūbeko įlankos. Šlezvigo-Holštaino žemės šiaurinės dalies kraštovaizdis jam priminė tėviškės apylinkes. Kurį laiką su žmona (gimusia 1921 m. Klaipėdoje ir 1945 m. balandį pasitraukusia iš Karaliaučiaus) gyveno  Bad Švartau (Bad Schwartau), 1951 m. persikėlė į Brodteną, o 1964 m. – į Travemiūndę (Travemünde). Tais pačiais metais gavo docento vietą tuometinėje Mutezijaus amatų mokykloje Kylyje (dab. Profesinė aukštoji dizaino mokykla), nuo 1968 m. – garbės profesorius. Sunkiai susirgęs 1991 m., atsisakė dėstymo ir atsidėjo tik kūrybiniam darbui. H. Skodlerakas mirė 2001 m. spalio 29 d. Liūbeke. Jo kūriniai saugomi Vokietijos muziejuose ir privačiose kolekcijose.
H. Skodlerako  kūrybos paroda, įvykusi 1948 m. Hamburge, pradėjo sėkmingą dailininko karjerą Vokietijoje. Jau 1949 m. jo akvarelės buvo eksponuojamos pirmojoje po karo vokiečių dailininkų parodoje Anglijoje (Mančesteris, Londonas). Nuo 1947 m. dailininkas nuolat dalyvavo grupinėse parodose, rengė individualias parodas muziejuose ir galerijose, dalyvavo konkursuose. 1954 m. laimėjo Šlezvigo-Holštaino žemės jaunųjų dailininkų konkursą, 1958 – Bremeno meno sąjungos apdovanojimą „Kunstpreis der Böttcherstrasse“, pelnė kūrybinių stipendijų (Villa Romana stipendija studijoms Florencijoje, 1963, Norvegijos valstybinė stipendija Gut Ekely kūrybos namuose prie Oslo,  1966). Pradedant 1952 m. jo kūrinių įsigijo įvairių Vokietijos miestų muziejai (Hamburgo, Kylio, Augsburgo, Berlyno, Bonos, Koburgo, Darmštato, Flensburgo, Fuldos, Hageno, Hanoverio, Liūneburgo, Oldenburgo, Volfsburgo, Liūbeko ir kt). 
Kūrybos tikslais H. Skodlerakas nuolat keliavo – lankėsi Italijoje, Ispanijoje, pasiekė Rytų kraštus. Jo kūryba sulaukė ne tik palankaus meno kritikų įvertinimo, žiūrovų dėmesio, bet ir daugelio apdovanojimų. Iš jų verta paminėti Loviso Korinto (Lovis Corinth) premijos, įsteigtos Eslingeno (Esslingen, Vokietija) menininkų gildijos ir skiriamos dailininkams, kurių gyvenimas ir kūryba susiję su Rytprūsių kultūra, garbės titulą, kuris jam buvo suteiktas 1975 m. Jau kaip garbės svečias 1980 m. H. Skodlerakas buvo dar kartą pakviestas į Villa Romana vokiečių menininkų namus Florencijoje,  o 1985-aisiais – į kūrybos namus Villa Massimo Romoje. 
Svarbiausios H. Skodlerako kūrybos sritys buvo aliejinė tapyba, akvarelės, piešiniai, ofortai, o išskirtinis kūrinių požymis – nedideli formatai. Jis dažnai vadinamas vienu iš paskutiniųjų klasikinio moderno atstovų, savo darbuose kūrybiškai jungęs naiviojo stiliaus, naujojo daiktiškumo, ekspresyvaus siurrealizmo ir abstrakcijos derinius.
Motyvų požiūriu H. Skodlerako kūryboje vyrauja Klaipėdos krašto ir šiaurės Vokietijos bei pietų šalių gamtos ir gyvenviečių vaizdai, jūros peizažai.
Įvairių laikotarpių H. Skodlerako aliejiniuose paveiksluose, akvarelėse ir grafikos darbuose kartojasi gimtųjų Juknaičių motyvai, pateikti per svajingų prisiminimų prizmę, įgavę nenusakomo kasdienio mažų miestelių gyvenimo žavesio. Tėviškė dailininkui dažnai asocijavosi su traukiniais – jo senelės iš motinos pusės užeiga „Hermann Kissuth“ ir nedidelė parduotuvė stovėjo prie Juknaičių geležinkelio stoties. Pralekiantys traukiniai, pylimai, grėsmingos geležinkelio stotys nuolat sutinkami ir Holštaino motyvais sukurtuose darbuose. H. Skodlerako kompozicijose kažkur skuba schematiškos žmonių figūrėlės,  paprasti jūros išmesti daiktai tampa keistais objektais, pietų kraštų uolos ar dangus virš Baltijos alsuoja paslaptingumu. Mito atmosferą, slypinčią spalvingose, aliejiniais dažais nutapytose ar akvarele nulietuose kompozicijose pastebėjo ne vienas meno kritikas.
Meno istorikas Gotfrydas Zelo (Gottfried Sello) pastebi: „Jo kūriniams būdinga atspalvių įvairovė ir rafinuoti paviršiai, kuriuose spalvos susilieja, persilieja ar išsisklaido; akvarelių žavesį sustiprina tai, kaip spalvos dengia viena kitą ir sluoksniuojasi. O tapant vandeniniais dažais būtina susikaupti, dirbti greitai, nes vėliau jau nieko neįmanoma pataisyti. Lengva ir užtikrinta ranka – tai buvo Skodlerrako kūrėjo bruožas, atitikęs jo būdą ir temperamentą“ (iš: Horst Skodlerrak. 1920–2001. Šilutė, 2008 m. spalio 18. Liūbekas, Baltijos akademijos spaustuvė, 2008.). 
Parodos organizatorius – Liūneburgo Rytprūsių krašto muziejus (Ostpreussisches Landesmuseum Lüneburg, Vokietija). Kūrinius parodai iš savo privačių rinkinių maloniai paskolino Marlene ir Holgeris Klindvortai (Klindwort) ir Eda Frike (Edda Fricke). H. Skodlerako tapybos ir grafikos paroda 2008 m. birželio 7 – rugsėjo 7 d. buvo eksponuojama Rytprūsių krašto muziejuje Liūneburge, 2008 m. spalio 18 – 2009 m. sausio 30 d. – Šilutės muziejuje. LDM Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje vasario 6 d. atidaryta paroda veiks iki kovo 31 d.
K. Jokubavičienė
 
 
(Visi parodos ekspozicijai pateikti kūriniai, išskyrus Nr. 6, 8, yra Marlene ir Holgerio Klindvortų nuosavybė)
 
1. Interjeras Bad Švartau.1947. Kart., al., 47 x 39
2. Holštaino peizažas su raudonais javų pėdais. 1948. Drb., al., 87 x 97
3. Moteris geltona suknele. 1950. Pop., akvarelė, tušas, plunksna, 32 x 22
4. Rytai. Aleksandrija. 1953. Pop., akvarelė, 52 x 42
5. Aleksandrija. 1953 12 19. Pop., akvarelė, 52 x 42
6. Tinklų dėžė Nyndorfo uoste. 1953. Kart., al., 36 x 106. Edos Frike nuosavybė
7. Nyndorfo uostas su žvejų valtimis. 1953. Kart., al., 42 x 47
8. Juknaičiai. 1955. Kartonas, guašas, 40 x 90. Edos Frike nuosavybė
9. Travemiūndės paplūdimyje.1956 spalis. Pop., ofortas, 50 x 35
10. Ispanija, Port Bou. 1956. Pop., akvarelė, 35 x 36
11. Tapytojas Brodtene. 1957. Pop., akvarelė, 32 x 42
12. Ispanija. 1957. Akvarelė, 32 x 42
13. Pietinė pakrantė. 1958. Pop. ofortas, 32 x 42
14. Tapytojas sniege. 1958. Pop., akvarelė, 31,5 x 37,5
15. Prie lango. 1958. Pop., ofortas, 50 x 35
16. Holštaino peizažas. 1958. Pop., ofortas, 50 x 35
17. Regatai pasibaigus. 1959. Medis, al., 58,5 x 35
18. Uostas Gliūkštate. 1960. Pop., ofortas, 32,5 x 42
19. 1960-ųjų lapkritis. Travemiūndės paplūdimys. 1960. Pop., ofortas, 42 x 32,5
20. Blankenezė. 1960. Pop., akvarelė, 32 x 42
21. Moteris lovoje. Apie 1962. Pop., ksilografija, 42,5 x 32
22. Sėdinčios moters aktas. Apie 1962. Pop., ksilografija, 42,5 x 32
23. Holštaino peizažas. Šlezvigas-Holštainas, gegužė. 1969. Medis, al., 49,5 x 43,5
24. Mažas Holštaino peizažas. Šlezvigas-Holštainas, gegužė. 1969. Medis, al., 45,5 x 28
25. „La Rose“. Toskana. 1969. Medis., al.,  48 x 31
26. Kastelina (Italija). 1971. Medis, al., 45 x 28
27. Baltasis švyturys. 1971. Medis, al., 45 x 32
28. Meškeriotojas Travemiūndėje. 1973. Medis, al., 45 x 32
29. Prie Volteros (Italija). 1977. Medis, al., 45 x 32
30.  Staggia (Italija). 1977. Medis, al., 45 x 32
31. Toskanos kaimas. 1977. Medis, al.,  45 x 32
32. Travemiūndės paplūdimys. 1981. Medis, al., 36 x 33
33. Travemiūndėje. 1982. Pop., akvarelė, 35 x 36
34. Prie Klaipėdos. 1986. Pop., akvarelė, 50 x 35 
 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

  Tinklalapis atnaujintas 2010.03.08