Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
      Laiškams      
 
     
 

Į skyriaus
pradžią

Paroda „Richardas Birnstengelis (1881–1968) ir
Georgas Gelbke
(1882–1947) – du dailininkai
iš Nidos dailininkų kolonijos“

Prano Domšaičio galerijoje (Klaipėda) – 2005 m. rugpjūčio 16 d. – rugsėjo 18 d.;
Radvilų rūmuose (Vilnius) – 2005 m. spalio 13 d. – lapkričio 13 d.

Parodos kuratoriai: Uwe Meyer, Eva Pluharova-Grigienė
Rengėjai: Tomo Mano kultūros centras (Nida), Goethe’s institutas (Vilnius)
Partneriai: Lietuvos dailės muziejus, Neringos miestas
Rėmėjai: LR kultūros ministerija, Vokietijos ambasada (Vilnius), Tomo Mano muziejus
 
Parodos organizatoriai yra laimingi ir didžiuojasi, galėdami LDM Prano Domšaičio galerijos lankytojams  pristatyti didžiausią Nidos dailininkų  kolonijos atstovų darbų apie Nidą parodą.
Parodoje eksponuojama: akvarelės, piešiniai, pieštos atvirutės ir  karikatūros. Visa tai buvo sukurta menininkams dirbant Nidoje nuo 1930 iki 1940 m. Paveiksluose gyvai atsispindi dailininkų darbo procesas ir gyvenimas Nidos dailininkų kolonijoje.  
Abu iš Drezdeno kilę menininkai: Richardas Birnstengelis (1881–1968) ir Georgas Gelbke (1882–1947) buvo ne tik artimi bičiuliai, giminės. Jie taip pat dalijosi ir meile Kuršių nerijai. Nepaliestos, laukinės gamtos peizažai su besikeičiančiu šviesos žaismu nuo 1870-ųjų. traukė menininkus į Nidą  Pirmieji iš jų atvykdavo iš Karaliaučiaus meno akademijos. Vėliau į Kuršių neriją atvažiuodavo dailininkai ir fotografai, rašytojai ir muzikantai jau ir iš kur kas tolimesnių Vokietijos vietų. Centrinė menininkų kolonijos figūra Nidoje – Ernstas Mollenhaueris rašė: „Nidos vaizdas... tapo žinomas. Intensyvių spalvų paveikslai, nutapyti akivaizdžioje ekspresionistinėje įtakoje – šiandien žavi, nors dar visai neseniai  į  juos buvo žiūrima kaip į revoliucinius. Skamba visuotinis kvietimas – į Nidą. ”
Ir Birnstengelis, ir Gelbke, atvykę 1930-aisiais, buvo maloniai paveikti šio krašto grožio, skatinusio  juos kūrybai. Stebėtina yra jų eskizų ir akvarelių, sukurtų  Nidos vasaromis, gausa. „Tai  mano vasaros laimikis: kiekvienais metais aš atsivežu jų po 200, “ ­– yra sakęs Gelbke apie savo darbų segtuvą, lankydamasis pažįstamo dailininko  dirbtuvėje. Plunksna, anglimi ir pieštuku abu menininkai eskizuodavo natūroje. Tai  būdavo didesnių akvarelių ir tapybos darbų pradžia. Greta  to, Gelbke fiksavo Kuršių nerijos gyvenimą puikiomis karikatūromis, kurias kaip atvirutes siųsdavo  draugams.
Besikeičiančios vandens ir smėlio kopų spalvos, nuo vėjo sulinkę medžiai ir kurėnai, žvejų ir valstiečių kasdienybė  abiems menininkams buvo neišsenkami įkvėpimo šaltiniai.
Antrasis pasaulinis karas nutraukė Nidos dailininkų meninkų kolonijos gyvenimą.
Mes dėkojame ponui Andreas’ui  Albertui iš Drezdeno, prisidėjusiam  prie parodos eksponatų atvežimo į Lietuvą, taip pat už tų asmenų, kurie šiuos kūrinius mums mielai paskolino, pasitikėjimą.
 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

  Tinklalapis atnaujintas 2010.03.08