English       
   
 
      Laiškams      
 
     
 

Į skyriaus
pradžią
 

Adresas: Liepų g. 33, LT-92145, Klaipėda. Tel./faksas (8-46) 410416; tel. (8-46) 410412. El. paštas: domsaitis.galerija[at]zebra.lt

KALBĖJIMAS. BALTA IR JUODA.
AUGUSTINO VIRGILIJAUS BURBOS JUBILIEJINĖ GRAFIKOS PARODA

2013 m. rugsėjo 12 d. – spalio 20 d.

  • Parodos anotacija

  • Informacinis pranešimas

  • 2013 m. spalio 17 d., 17.30 val. kviečiame į A.V. Burbos jubiliejinės grafikos parodos „Kalbėjimas. Balta ir juoda“ palydėtuves Prano Domšaičio galerijoje. Parodos autorius pasakos apie grafiką, parodoje eksponuotus kūrinius, pristatys lino raižinio ir oforto technikas, kongrevo technika atspaus vakaro svečiams nedidelį suvenyrą.

ANOTACIJA

A. V. Burba. Sekmadienio žemė IX (Kristijono Donelaičio 300 jubiliejaus proga). 2013. Linoleumo raižinys, 68 x 42 cm

Dailininkas apie kūrybą

Juoda spalva atspaustas grafikos kūrinys suvokiamas kaip dviejų spalvų – juodos ir baltos derinys. Abi spalvos yra svarbios, lygiavertės, teigiančios kūrinio vertę. Grafika, žaidžianti tik dviem spalvom, vadinama nespalvota. Nors priemonių pasirinkimas negausus, tačiau amato išmanymas padeda kurti pakankamai sudėtingą vizualų kalbėjimą. Vienaip ar kitaip elgiantis su medžiaga, įženklinamos kuriančiojo estetinės nuostatos, kurias gali „skaityti“ žiūrovas. Tiesa, suvokimas regėjimu yra adekvatus stebėtojo patirčiai ir lemia suvokimo lygį. Mene yra logikos ir nelogiškos eigasties, žaismės, akibrokšto.

Tai, kas spausdinimo formos raižymo etape buvo atmesta išpjaunant, atspaude atsiveria svarbia ir būtina vertybe. Vertybe baltos, kurios atžvilgiu kalba juoda. Dažnai apie tai galvoju, nužerdamas nuo darbastalio ir sušluodamas saujas linoleumo, medžio drožlių. Juk piešinyje ar paveiksle vaizdas kuriamas ant plokštumos ir auginamas viena kryptimi, į save. Popieriaus, drobės plokštuma neardoma, neliečiama. Tuo tarpu grafikas, kuriantis estampą, turi gerai apgalvoti paviršių ir plokštumą.

Laikas nuo laiko ištraukiu ir peržiūriu savo piešinius, senus ir naujus. Juose nėra buitinio iliustratyvumo. Yra tik temos, idėjos, tik vaizduote aprengti pojūčiai. Pojūčių mizanscenos. Jausmų ženklai, skirtingai nei juos sukėlę daiktai, yra už laiko ribų. Po kiek laiko medžiagiški ir daiktiški prisilietimai išnyksta. Tai yra, išnyksta daiktai, lieka tik potyrių objektai. Dailėje daiktams persikūnyti į objektus nereikia ilgesnio laiko tarpo. Pati dailė yra objektų, o ne daiktų kultūra.


Dailininkas apie parodą

Parodoje eksponuojama grafikos kolekcija yra tik praėjusios žiemos ir pavasario darbai. Pirmieji ciklo estampai jau buvo eksponuoti K. Donelaičio jubiliejui skirtose parodose. Nors praeityje dirbta ne tik taip ir ne tik su šia medžiaga, pradėjęs kurti K. Donelaičio tema, „švariai“ atsidaviau pagundai ištirpti trijų šimtų metų tarpsnyje. Įvaizdžiai, žinojau, guli mano piešinių krūvose, tik reikia pasirausti ir atsirinkti. Ir visai nesvarbu, jei tie įvaizdžiai yra iš mano „žaidimų smėlio dėžėje“ ar labiau sąmoningos kūrybos laikų.
Atsidaviau linoleumo raižymui, tartum nusikeldamas į tikrą lino gadynės laiką, lietusį Tolminkiemį, Lazdynėlius, tos žemės žmones, kur ir kuriems K. Donelaitis teikė sekmadieninius palaiminimus. Donelaičio temą suvokiu kaip jėgą, padedančią būti kasdienybės vėjuose, nepasimesti
žmogiškų vertybių margumyne. Žavi Poeto buvimo pilnatvė, kurią lemia tiek konkretus laikas ir erdvė, tiek nuo mūsų nepriklausantys gamtos ciklai.
Nemoku nusakyti K. Donelaičio poveikio vien jo tekstais ar datomis. Kadangi mes/aš esame tiesiog įaugę į panašaus buvimo tradicijas daugybe gijų. Poeto žemėje yra mano pradžia. Tik laiko atžvilgiu esu kiek toliau. Nesvarbu, kas vyko mus skiriančiame laike. Jaučiu, mano giminės, tėviškės pradžia tęsiasi nuo tada ir iš ten. Toji žemė, pilna reginių, mažų ir didelių istorijų, dabar nešioja mane. Kasdien klausiu savęs – kas, kaip, kodėl, iš kur, kam... Tada ištirpsti donelaitiškose galiose, jo laikų medžio ošime, šešėlyje, didelės upės tėkmėje. Jos pradžioje – K. Donelaitis. Ta upė mane neša. Nusineš, kur panorės...


Apie dailininką

Vienas ryškiausių šiandieninės Klaipėdos grafikų Augustinas Virgilijus Burba gimė 1943 m. birželio 27 d. Kretingos rajone, Grūšlaukės kaime. Mokėsi Įpilties septynmetėje ir Darbėnų vidurinėje mokyklose. 1966–1971 m. studijavo dailės pedagogiką ir tapybą Vilniaus valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). Kelis metus mokytojavo Tūbausių septynmetėje mokykloje, dirbo dailininku apipavidalintoju Elektrėnuose. Nuo 1975 m. iki dabar dirba Adomo Brako vaikų dailės mokykloje, nuo 1990 m. dėsto piešimo pagrindus, spalvotyrą Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos dailės pagrindų katedroje, docentas (2007).
Parodose dalyvauja nuo 1976 m. Nuo 1980 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys, suteiktas meno kūrėjo statusas. Kūrybos sritys – piešiniai, estampai, ekslibrisai, medaliai, tapyba. Surengė per 20 individualių parodų šalyje ir užsienyje. Kūrybiniai darbai, ypač ekslibriso srityje ir pedagoginė veikla pelnė per 30 įvairių apdovanojimų. Sukūrė estampų ir jų ciklų, piešinių, tapybos darbų, medalių, per 650 ekslibrisų. Kūrinių yra įsigiję privatūs asmenys, muziejai šalyje ir užsienyje: Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos dailininkų sąjungos Dailės fondas, Vilniaus ir Pizos (Italija) universitetų grafikos kabinetai, Čiurlionio galerija Čikagoje ir kt.
A. V. Burbos grafikai būdinga dinamiška kompozicija, ritmo pajauta, veržlus štrichas. Pagrindinis dailininko kūrinių motyvas – monumentali ir ekspresyvi žmogaus figūra – dažnai vaizduojama sudėtingu rakursu, deformuota, apsupta daugybės perkeltinę prasmę turinčių objektų, detalių, tampa ženklu ar simboliu. Žmogaus mintys, siekiai, svajos, materializuojami per krašto istorijos, senojo kaimo papročių, mitų, sakmių, ar šiuolaikinio folkloro, kičo vaizdinių prizmę, yra svarbiausia dailininko grafikos tema.
 

 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus. ISSN 1648-8881

  Tinklalapis atnaujintas 2013.10.14