English       
   
 
      Laiškams      
 
     
 

Į skyriaus
pradžią
 

Adresas: Liepų g. 33, LT-92145, Klaipėda. Tel./faksas (8-46) 410416; tel. (8-46) 410412. El. paštas: domsaitis.galerija[at]zebra.lt

NUO BAROKO IKI SECESIJOS
Europos meno stiliai XVIII–XIX a. taikomosios dailės kūriniuose
iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių

2013 m. kovo 7 d. – 2014 m. gegužės 1 d.

ANOTACIJA

Dama ir kavalierius. XIX a. pab. Folkštatas, Vokietija

Taikomoji dailė nuo seniausių laikų buvo neatsiejama pasiturinčių ir turtingų žmonių gyvenimo dalis. Ypač paklausi ji tapo XVII–XVIII amžiais, kai amatininkų cechus palaipsniui pakeitė pažangesnių technologijų ir didesnės gamybos apimties bendrovės – manufaktūros. Laikui bėgant, mainėsi mados ir stiliai. Prie XVII a. įsigalėjusio puošnaus ir didingo baroko XVIII a. pradžioje prisišliejo grakštus, įnoringas rokokas, vėliau jo pozicijas užėmė klasicizmas, o XIX a. pradžioje – ampyras, apie 1820 m. peraugęs į paprastesnį ir praktiškesnį miestietišką šio stiliaus variantą – bydermejerį. XIX a. antroje pusėje sugrįžo, tik jau nauju pavidalu, istoriniai stiliai: renesansas, barokas, rokokas. Žinomos Europos manufaktūros kartojo senas savo dirbinių formas, o naujai įsikūrę fabrikėliai jas kopijavo. Tiek rankų darbo, tiek fabrikinės gamybos dirbiniuose buvo gausu barokinio dekoro, auksinio blizgesio. XIX a. pabaigoje Austrijoje susiklostė naujas stilius, vadinamas secesija. Gyvavo jis iki Pirmojo pasaulinio karo. Šio stiliaus kūrėjai siekė menui sugrąžinti stilistinį vientisumą, originalumą, o amatams – rankų darbo kokybę ir unikalumą.

Minėti procesai atsispindi parodoje „Nuo baroko iki secesijos“. Joje pristatomi įvairių epochų nedideli meno dirbiniai, kuriuos turtingi pirkliai, dvarininkai bei pasiturintys miestiečiai naudojo buityje, puošė jais savo namų interjerus. Tai stilingi daiktai iš porceliano, stiklo, metalo, tekstilės ir kitų medžiagų, pagaminti žymiausiose Europos manufaktūrose ir nedidelėse privačiose dirbtuvėse.

Porceliano kolekcija pristatomos žymiausios Europos porceliano manufaktūros: Meiseno, Berlyno, Vienos, Sevro. Eksponuojami pirmieji Europinio porceliano dirbiniai, pagaminti Meisene iš Johano Betgerio (Böttger) 1708 m. išrastos rudai rausvos akmens masės, skulptūrėlės, sukurtos pagal žymaus XVIII a. skulptoriaus, dirbusio Meiseno manufaktūroje, Johano Kendlerio (Kändler) darbus. Vertos dėmesio Vienos Karališkosios porceliano manufaktūros lėkštės su polichromine tapyba. Subtiliu koloristiniu dekoru išsiskiria Sevro karališkosios porceliano manufaktūros dirbiniai – jų servizų ir vazų paviršiams naudotos Sevro meistrų sukurtos spalvos – Pompadour rožinė, karališkoji mėlyna. Iš eksponuojamų angliško porceliano bei fajanso pavyzdžių bene prabangiausiai atrodo Vedžvudo (Wedgwood) manufaktūros indai.

Parodoje gausu XIX a. Bohemijos stiklo, žavinčio giliomis rubino, kobalto spalvom ir sudėtingomis daugiasluoksnio stiklo technologijomis. Originalūs XIX–XX amžių sandūroje žaismingai atsiskleidusios secesijos stiklo pavyzdžiai, dauguma jų – stiklininkų eksperimentai. Žymiausias stiklo ekspozicijos eksponatas – Prancūzijos stiklo legendos Emilio Galė (Gallé) dirbtuvėse sukurta kamėjinio stiklo dėžutė.
Metalo ekspoziciją parodoje sudaro Vakarų ir Rytų Europos dirbtuvių produkcija iš sidabro, bronzos, alavo ir ketaus. Be nedidelėse meistrų dirbtuvėse kalinėtų, puncuotų, graviruotų rankų darbo sidabro dirbinių, rodomi ir XIX a. paplitę fabrikiniai indai, gaminti Varšuvoje įsikūrusioje Fražė (Fraget) kompanijos gamykloje, bei buityje nuo seniausių laikų naudojami alavo liejiniai, atgimę secesijos meno pavyzdžiuose.

XVIII–XIX amžiais buvo populiarūs smulkūs dirbiniai iš įvairių, tarp jų ir retesnių, medžiagų, tokių kaip kaulas, vėžlio kiautas, agatas ir kt. Iš jų buvo gaminamos papuošalų ir kosmetikos reikmenų dėžutės, pudrinės, tabokinės, greitai plitusios po Europą. Šie subtilūs dirbiniai papildo parodos kolekciją.

Gražina Gurnevičiūtė

 

 

 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus. ISSN 1648-8881

  Tinklalapis atnaujintas 2014.04.04