Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
      Laiškams      
 
     
 

Į skyriaus
pradžią

 

Paroda „Nidos tapytojai“ iš Liuneburgo Rytprūsių krašto muziejaus (Vokietija) rinkinių
 
2006 m. rugsėjo 28 d. – 2006 m. spalio 26 d.

Dešinėje – Fritz Burmann. Mergaite iš Kuršių nerijos

Eduard Bischoff. Kopų tvirtinimo darbai Werner Riemann. Namas kopose prie Šarkuvos Heinrich Bromm. Pamaryje
Hans Kallmeyer. Briedžiai rudenį Friedrich Niethamme. Tinklai ir žvejų valtys Carl Knauf. Kelias link marių
 
Tapytojo ekspresionisto Prano Domšaičio gimimo diena – rugsėjo 15-oji jau kelinti metai pažymima jo vardu pavadintoje galerijoje Klaipėdoje rengiamomis konferencijomis, parodomis, kultūros vakarais. Šių metų rugsėjo 15 d. buvo atidaryta pirmojo tarptautinio Prano Domšaičio plenero-seminaro paroda, o rugsėjo 28 d. – paroda iš Liuneburgo Rytprūsių krašto muziejaus rinkinių – „Nidos tapytojai“. Tarp XX a. I p. Nidos dailininkų kolonijoje kūrusių vokiečių dailininkų paveikslų pamatėme ir vienintelę Vokietijos (ir Europos) muziejuose eksponuojamą Prano Domšaičio drobę „Kaimas Klaipėdos krašte“.
Liuneburgo Rytprūsių krašto muziejus gerai žinomas Mažosios Lietuvos istorijos tyrinėtojams. Muziejus kaupia ir puoselėja regiono istorinės praeities atminimą. Šešios nuolat veikiančios ekspozicijos skirtos Rytų Prūsijos gamtai, istorijai, žemės ūkio ir pramonės vystymuisi, dailiesiems amatams, kultūros ir mokslo istorijai, tapybos ir grafikos raidai. Nuolat rengiamos parodos, muziejuje sukaupta turtinga leidinių apie Rytų Prūsiją biblioteka, gausus dokumentų ir video įrašų archyvas.
Liuneburgo muziejaus dailės skyriuje saugoma vertinga XIX a. pab. – XX a. I p. Rytprūsių dailės kolekcija. Muziejus vertai didžiuojasi garsiausio iš Rytų Prūsijos kilusio tapytojo Loviso Corintho paveikslais ir Karaliaučiuje gimusios vokiečių grafikės Käthe Kollwitz piešiniais. Ekspozicijoje išryškintos dvi temos: Karaliaučiaus meno akademijos profesorių ir jų auklėtinių kūryba bei Nidos dailininkų koloniją atstovaujantys kūriniai.
Dailininkų kolonijų judėjimas Europoje prasidėjo XIX a. viduryje: dailininkai, bėgdami nuo augančių miestų sambrūzdžio, palankių vietų kūrybai ieškojo civilizacijos nepaliestoje gamtoje, atokiau nuo sparčiai augančių miestų, kaimo vietovėse.
Jie būrėsi į bendruomenes, kuriose ilgiau ar trumpiau gyvendavo ir kurdavo. Dailininkų kolonijos, traukusios ir konservatyvius dailininkus, ir avangardo atstovus, sudarė ypatingą kultūrinę terpę. Nidos dailininkų kolonija – viena iš anksčiausiai įsikūrusių Baltijos jūros pakrantėse. XIX a. pab. Nidą, nedidelį žvejų kaimelį, pirmieji atrado rašytojai. Prie jų prisijungė Karaliaučiaus meno akademijos profesoriai ir jų mokiniai, garsūs dailininkai ir kultūros atstovai iš Vokietijos. Greitai Nida tapo intelektualų būrimosi vieta: tapytojai, fotografai, rašytojai, aktoriai Hermanno Blode‘s viešbučio „dailininkų verandoje“ diskutuodavo aktualiais kūrybos klausimais. Nidoje tapė Lovisas Corinthas, Oskaras Mollis, Maxas Pechsteinas ir daugelis kitų dailininkų. Pranas Domšaitis čia lankėsi 1914–1918 m. Tapytojas Ernstas Mollenhaueris, po uošvio ligos perėmęs viešbutį ir ypač skatinęs dailininkų kolonijos klestėjimą, apie Nidą rašė: „Tai tapybiškas peizažas, kupinas šviesos ir erdvės, vandens ir saulės. (...) Nida tapo susibūrimo vieta menininkams ir visiems žmonėms, ieškantiems nepalytėtos gamtos potyrių ir nekenčiantiems bet kokio sambrūzdžio“. Antrasis pasaulinis karas ir Lietuvos įjungimas į Sovietų Sąjungos sudėtį nutraukė Nidos dailininkų kolonijos gyvavimą, o H. Blodės viešbutyje sukaupta kolonijos dailininkų paveikslų kolekcija 1945 m. pradžioje buvo sunaikinta, išgrobstyta. Nida dažnai buvo vadinama „tapytojų rojumi“. Dailininkus traukė nepakartojama Kuršių nerijos gamta, tradiciniai vietinių gyventojų, žvejų darbai, amatai ir jų gyvenimo būdas. Gamtos motyvai ir žvejų gyvenimo kasdienybė vyrauja parodoje eksponuojamuose paveiksluose.
Parodai Liuneburgo Rytprūsių krašto muziejaus vadovas dr. Jörnas Barfodas atrinko penkiasdešimt penkiolikos tapytojų, 1920–1940 m. vasaromis kūrusių Nidoje, darbų. Didžioji dalis parodoje pristatomų dailininkų yra kilę iš Mažosios Lietuvos, mokėsi Karaliaučiaus meno akademijoje: Eduardas Bishoffas, Karlas Buchas, Gertruda Lerbs, Fritzas Burmannas ir kt. E. Mollenhaueris gyveno Nidoje 1924–1944 m., Karlas Euilensteinas gimė 1892 m. Klaipėdoje, Heinzas Sprengeris nuo 1914 m. gyveno Krante. Dailininkai išsaugojo ypatingus sentimentus Kuršių nerijos gamtai ir po karo, gyvendami kitose vietose ir negalėdami atvykti į Nidą, tapė vadinamuosius „prisiminimų paveikslus“.
Paroda „Nidos tapytojai“ atveria spalvingą ir nepakartojamą Nidos dailininkų kolonijos, šiandien esančios neatskiriama Europos dailės paveldo dalimi, atmosferą.
 
 
Eduardas Bischoffas (1890–1974)
Audros nuotaika virš marių. 1924. Drobė, aliejus, 72x87,5
Kuršvaltės pajūryje. 1928. Drobė, aliejus. 52x66
Kopų tvirtinimo darbai. 1940. Medis, aliejus, 53,5x78,5
Žvejas Schekahnas ir jo sūnus. 1943. Drobė, aliejus, 102,5x89
 
Heinrichas Brommas (1910–1941)
Pamaryje. 1939. Popierius, akvarelė, 60x80
Medžiai pamaryje. 1937. Popierius, akvarelė, 60x80
 
Karlas H. Buchas (1901–1988)
Pavasaris Nidoje. 1940. Drobė, aliejus, 47x61
Jaunieji Nidos žvejai. 1938. Drobė, aliejus, 85x65
 
Fritzas Burmannas (1892–1945)
Mergina iš Kuršių nerijos.1934–1935. Drobė, tempera, 74x64
 
Pranas Domšaitis (1880–1965)
Kaimas Klaipėdos krašte. Apie 1930. Drobė, aliejus, 70x90,5
 
Karlas Eulensteinas (1892–1981)
Karvės kelyje tarp kopų.1955. Drobė, tempera, 99x108
Žvejų valtys mariose. 1954. Drobė, tempera, 73x92
 
Julius Freymuthas (1881–1961)
Nidos švyturys. 1920-ieji metai. Drobė, aliejus, 76x56
 
Erichas Gindleris (1903–1995)
Plekšnių rūkymas. Drobė, aliejus, 83,5x72,5
Kuršvaltės prie Didžiosios kopos. Aliejus, 60x80
 
Hansas Kallmeyeris (1882–1961)
Elniai rudenį. 1919. Drobė, aliejus, 50,5x60,5
Elniai pajūrio miške. 1929. Drobė, aliejus, 94x114
 
Carlas Knauffas (1893–1944)
Nidos apylinkių peizažas. Apie 1930. Drobė, aliejus, 85x102
Kelias prie marių. Apie 1925. Drobė, aliejus, 46x52
Kuršvaltė. Apie 1930. Drobė, aliejus, 96x102
 
Gertruda Lerbs (1902–1968)
Plekšnių rūkytojai. Apie 1935. Popierius, litografija, 80x60
Poilsis kopose. 1938. Popierius, litografija, 80x60
 
Friedrichas Niethammeris (1898–1945)
Pajūrio kelias Pilkupoje. Iki 1940. Kartonas, aliejus, 38x50
Kuršvaltės mariose. 1940. Drobė, aliejus, 83x99
Tinklai ir žvejų valtys. 1943. Aliejus, 89,5x115
 
Werneris Riemannas (1893–1936)
Namas kopose prie Šarkuvos. 1926. Drobė, aliejus, 35,5x46,5
Burlaivis. Apie 1935. Aliejus, 45,5x60,5
Kopos prie Rasytės. Buriuotojai. Apie 1930. Popierius, pieštukas, 20 vnt.
 
Heinzas Sprengeris (1914–1984)
Kuršvalčių regata. 1979. Drobė, aliejus, 62x81
Sugrįžtantys žvejai. 1983. Drobė, aliejus, 66x95,7

 

 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

  Tinklalapis atnaujintas 2011.11.24