DALIOS MATAITIENĖS PARODA „ŽENKLAI ERDVĖJE“
Vilniaus paveikslų galerija, 2002 m. vasario 14 d. - balandžio 7 d.

Virtuali Dalios Mataitienės paroda „Ženklai erdvėje“

Dailininkė Dalia Mataitienė. Nuotrauka iš H. Šabasevičiaus leidinio "Dalia Mataitienė. Ženklai erdvėje" (V., 1998)Parodą atidarė Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys. Kalbėdamas spaudos konferencijoje, kuri vyko prieš parodos atidarymą, menotyrininkas, 1998 m. išleistos monografijos apie Dalią Mataitienę autorius Helmutas Šabasevičius šią parodą pavadino dailininkės dvidešimties metų darbo ataskaita visuomenei.
Parodą, kuriai pateikti septyni kūrybos ciklai, puikiai apibūdina jos pavadinimas - „Ženklai erdvėje“.
Kūriniai atlikti įvairia technika. Dailininkė paskutiniais metais mėgsta eksperimentuoti su fotografija, guašu, koliažu, išgaudama naujas technikos formas. Rezultatas? Anot dailininkės, „tai nei įprasta grafika, nei įprasta tapyba, nei įprasta pastelė“.
Lietuvos Dailės Muziejaus direktorius Romualdas Budrys Dalios Mataitienės kūrybą pavadino įvairiabriaune, dailininkę - menininke plačiąja prasme, į parodos atidarymą susirinkę kolegos dailininkai - lietuvių dailės klasike...

LDM informacija

Išsamiau apie parodą:
Šioje savo kūrybos parodoje dailininkė Dalia Mataitienė pristatė daugiau kaip dvidešimties metų darbus. Vienoje erdvėje - septyni ciklai, septynios skirtingos ženklų sistemos. Jos atspindi ne tik D. Mataitienės, bet ir visos Lietuvos vaizdinės kultūros ieškojimų kelią.
Viena pirmųjų Lietuvoje pradėjusi kurti dekoratyvias, abstrakčias kompozicijas, ieškodama savitos, ornamentiškos grafinių bei spalvinių struktūrų išraiškos, iki šių dienų dailininkė išsaugojo poreikį kalbėti plastinėmis asociacijomis bei ritminėmis  įvaizdžių dermėmis.
Dalios Mataitienės darbai nieko nevaizduoja ir nepasakoja, jų spalvos, linijos ir formos susiklosto į kaskart nenuspėjamą ornamentinę struktūrą, kurios poveikiui lygia dalimi svarbūs ir racionaliai apgalvotas žingsnis, ir meninio įkvėpimo paslaptis.
D. Mataitienės darbai telkiasi į skirtingas ir kartu viena su kita susijusias ženklų struktūras, aplink save kuriančias vis kitokią erdvę - dekoratyvią, minimalistinę, konstruktyvią ar jausmingą. Svarbus yra šių ciklų motyvų vidinis ryšys, kurio dėka vieno lakšto forma augina kitą, viename lape padarytos užuominos kitame virsta ryžtingu teigimu.
Muzikalumas - viena svarbiausių dailininkės kūrybos savybių, todėl dailininkei svarbu pateikti keletą atrasto vaizdinio motyvo variacijų. Taip atskleidžiama ir pasirinkto motyvo estetinė pilnatvė, ir dailininkės mąstymo vaizdais originalumas. Ypač naujai atrodo paskutinysis D. Mataitienės ciklas, sukurtas siejant fotografuotą realybės fragmentą su abstrakčių, skirtingomis spalvomis išreikštų plastinių pavidalų ritmais.
Greta septynių ciklų - du kol kas tik D. Mataitienės dirbtuvėje sukurti spektakliai: poetiškoji “Giesmių giesmė” ir egzistenciniu herojiškumu prisodrintas Richardo Wagnerio “Lohengrinas”. Ir keleto šių sceninių vizijų fragmentų pakanka, kad pajustum dailininkės vaizduotėje jau sukurtų ir pastatytų veikalų galią, srūvančią iš didingų, mažakalbių scenovaizdžių bei plastiškai turtingų, tai auksu, sidabru ir įvairiausiomis spalvomis žėrinčių, tai asketiškai lakoniškų kostiumų.
Kaip kituose savo darbuose muzikiniams spektakliams - kino filmui “Don Giovani” ar operai “Nabucco”, taip ir čia plastinį operos įvaizdžių sprendimą dailininkė grindžia scenos erdvės analize - ji siekia maksimaliai atverti reginiui teatro sceną ir į plotį, ir, svarbiausia, į gylį, sukurdama žvilgsnį traukiančią perspektyvą, kuri atsimuša tai į abstrakčią tapytą uždangą, tai į ekraną, ant kurio projektuojamas kaskart vis kitoks judantis vaizdas: plaukiantys debesys, stambus gotikinis katedros fasado planas. Scenos suskaidymas į laiptų ir pakylų kompoziciją vėl žadėjo savarankišką, buitiškam sprendimui tolimą spektaklio vidinę dinamiką, kurios vaizdinę išraišką turėjo garantuoti scenografiškai traktuoti veikėjų kostiumai.

Helmutas Šabasevičius

© Lietuvos dailės muziejus, Žemaičių kultūros fondas, Matematikos ir informatikos institutas
     Pastabas, pasiūlymus siųskite adresu:  samogit@delfi.lt
     Tinklalapis atnaujintas 2011.08.12