JUBILIEJINĖ PARODA „PETRONĖLEI GERLIKIENEI – 100“
Lietuvos dailės muziejaus Radvilų rūmai, 2005 m. sausio 27 d. – 2005 m. kovo 1 d.

Edukacinė programa „Spalvų ir formų giesmės“
Parodos anotacija;
Parodos eksponatai
Tekstas, publikuojamas parodos informaciniame leidinyje
Virtuali paroda „Petronėlei Gerlikienei – 100“

Petronėlės Gerlikienės kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių


Jubiliejinėje Petronėlės Gerlikienės parodoje eksponuojami autorės kilimai ir paveikslai iš Lietuvos dailės, Nacionalinio M. K. Čiurlionio ir Rokiškio krašto muziejų, privačių ir šeimos rinkinių.
Į lietuvių dailę P. Gerlikienė įsiveržė jau būdama garbaus amžiaus, netikėtai, ryškiai, deja, trumpam. Tač
iau paliko autentišką ir ypatingą kūrybos turtą. Gimusi 1905 m. Čikagoje lietuvių emigrantų šeimoje, 1908 m. grįžo į Lietuvą ir įsikūrė netoli Šilalės. Su šeima gyveno ūkiškai, bet, vaikystėje netekusi motinos, liko beraštė. Vėliau karas, ligos, vyro mirtis grūdino ir taip stiprų žemaitišką charakterį. 1972 m. P. Gerlikienė persikėlė pas sūnų į Vilnių. Kaimo aplinkos, savos sodybos ilgesys atvėrė joje kūrybos troškulį. O šis netruko išsilieti į gaivališkai stiprią, pirmapradiškai paprastą temų ir raiškos laisvę. Pradžioje P. Gerlikienė siuvinėjo kilimus, kuriuose nelygiais, skubiais dygsniais vaizdavo gamtą, žmones, įvykius. Ekspresyvi ir intuityviai tobula forma siejama su naivia išmintimi – tokie buvo nuo pat pradžios menininkės kūrybos bruožai. Tik 1976 m. ji pradėjo tapyti, o laiko jai bebuvo lemta vos iki 1979 m. kovo 14 d., kai užgęso, besiskleidžiant jos taip mėgtai pavasarinei šviesai.
Dailėtyrininkai nekartą yra pabrėžę P. Gerlikienės kūrybos poetiškumą. Ją gretino su S. Riaubos, L. Šepkos ir ankstesnių laikų bevardžiais tautos talentais. Spalvos ir piešinio laisvė stipriai reikšdavo kūrinio nuotaiką. Stambių ir smulkių spalvinių dėmių darna yra jos paveiksluose „Adomas ir Ieva“, „Vyšnių skynimas“. Dramatiškumas juntamas „Užgavėnių kaukės. Balsių Magdė“. Vaikišku naivumu nuspalvintas „Laivas“. Stipri įtampa pulsuoja jos drobėse „Karas I“, „Motina“. Petronėlė mėgo, siuvinėdama arba tapydama, garsiai mąstyti, kalbėtis. Jos artimieji tuos pasakojimus yra užrašę. Šie tekstai padeda geriau pažinti savamokslės menininkės vidinį pasaulį, jautrumą gamtai, domėjimąsi tautos istorija, papročiais, Biblijos pasakojimais. 
Parodos kuratorė menotyrininkė Marija Kuodienė.


P. Gerlikienės parodos atidarymo akimirka.
Iš kairės: dailininkės anūkas D. Gerlikas, sūnus P. Gerlikas, anūkė J. Gerlikatė, parodos kuratorė M. Kuodienė,
Kultūros ministerijos vyr. specialistė I. Seliukaitė, LDM direktorius R. Budrys.

Lietuvos dailės muziejaus Ryšių su visuomene centras
Tel.: (8-5) 2120841, (8-687) 16739
D. Mukienės, D. Sirgedaitės nuotraukos

 

 

© Lietuvos dailės muziejus, Žemaičių kultūros fondas, Matematikos ir informatikos institutas
     Pastabas, pasiūlymus siųskite adresu:  samogit@delfi.lt
     Tinklalapis atnaujintas 2011.08.12