Vytautas Ignas "Jaunystė"
 
VYTAUTO IGNO TAPYBA IR GRAFIKA

Svarbesnės V. Igno gyvenimo ir veiklos datos
Grafika Vytauto Igno kūryboje užima svarbią vietą, bet tai nėra kažkas atskira. Tai yra to paties pobūdžio juodos ir baltos spalvos tapyba. Tapybinį spalvų sodrumą čia pakeičia, sakyčiau, mozaikinis formų žaismas. Grafikoje gal tik daugiau yra to, ką galima būtų pavadinti ornamentu ar simboliais.
V. Ignas yra dar vienas dailininkas, kuris taip originaliai ir nieko nekopijuodamas perėmė liaudies meno tradicijas. Kaip lietuvis, kad ir gyvendamas labai toli nuo savo Tėvynės, jis kuria tautinį meną.
Iš tikrųjų gal nė vieno mūsų dailininko kūryboje tas bruožas nėra toks ryškus kaip V. Igno darbuose. Jo nėra nieko tarptautinio ar to, kas jį sietų su amerikietiško gyvenimo aplinka. Lietuviškumas išryškėja per nuotaiką, formą ir spalvą, o ne išorinį turinį. Tas ryšku ne tik V. Igno grafikoje, kur, kaip liaudies raižiniuose, panaudojami tie patys motyvai - kryžiai, šventieji, bet ir tapyboje, jos spalvų darnoje, suprimityvintoje, paprastoje, dažnu atveju tarytum ir naivioje formoje. Jo grafikoje yra daug detalių, ornamentikos, daug puošmenų. Kartais jų ir perkrauta, bet nėra nė vieno darbo, kuris būtų margas.
V. Igno šventieji, žvejai ir piemenėliai yra išskaptuoti iš to paties kamieno, kaip ir dievadirbių kūryba, kuri nepažino Madonos dieviškojo grožio ir ikonografijos nuostatų. Tai tie patys liaudies žmonės kasdienėje kaimo aplinkoje su savo rūpesčiais ir vargais. Tų darbų daug, ir visi jie yra tauriai užbaigti, juose ornamentinis filigranas yra kaip liaudies daina, kaip gėlių žydėjimas.

Viktoras Vizgirda
Iš straipsnių “Dirvoje”, 1967 kovo 17d. ir “Aiduose”, 1974 Nr. 5

Svarbesnės V. Igno gyvenimo ir veiklos datos

  • 1924 m. 
    Gimė gegužės 16 d. Zacižos k., Kalnujų valsč., Raseinių apskr. Pirmagimis. Tėvas - Jonas Ignatavičius, kilęs nuo Raseinių, Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvis, kapitonas, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius. Motina - Monika Žemaitytė, kilusi iš Dzūkijos.
  • 1930-1933 m.
    Pradžios mokykla Liškiavoje ir Lazdijuose. Lazdijuose baigė pirmą gimnazijos klasę.
  • 1934-1941 m.
    Mokėsi Biržų gimnazijoje, nuo 1940 m. - Vytauto Didžiojo gimnazijoje Vilniuje. Baigęs gimnaziją 1941 m., pradėjo studijas Vilniaus dailės akademijoje. Kelis mėnesius dirbo “Vaidilos” teatre.
  • 1941-1943 m.
    Studijavo Vilniaus dailės akademijoje. Tapybos mokėsi pas prof. J. Vienožinskį, piešimo - pas A. Gudaitį ir L. Vilimą.
  • 1943 m.
    Naciams uždarius Vilniaus dailės akademiją, mokslą tęsė Vilniaus dailės muziejuje A. Valeškos neoficialiai įkurtoje studijoje, kurioje tapybą dėstė A. Valeška, piešimą - J. Mikėnas, meno istoriją - prof. M. Vorobjovas, kultūros istoriją - prof. L. Karsavinas, Vilniaus meno istoriją - P. Juodelis.
  • 1944-1946 m.
    1944 m. vasarą pasitraukė į Vakarus. 1945-1946 m. gyveno Hanau (prie Frankfurto) tremtinių stovykloje.
  • 1946-1948 m.
    Freiburgo dailės mokykloje (Ecole des Arts et Métiers) tęsė tapybos ir grafikos studijas. Tapybos mokėsi pas V. Vizgirdą ir A. Valešką, grafikos bei piešimo - pas V. K. Jonyną ir V. Kasiulį. 1948 m. baigė mokyklą meno magistro laipsniu, gavo diplomą. Gimė dukra Eglė (dab. - p. Rebol, gyvena Klyvlende).
  • 1949 m.
    Specializavosi grafikos technikoje pas T. Valių Freiburge.
  • 1950 m.
    Emigravo į JAV. Apsistojo Čikagoje. Keletą savaičių dirbo skerdykloje, vėliau - grąžtų fabrike. Vakarais pas A. Elskų mokėsi vitražų technikos. Veiklos Lietuvių dailės institute pradžia.
  • 1951 m.
    Dirbo Heckerto vitražų studijoje.
  • 1952-1957 m. 
    Persikėlė į Klyvlendą. Dirbo Wintericho ir Poremos vitražų studijose, bendradarbiauja su A. Valeškos vitražų studija Čikagoje.
  • 1958 m.
    Gauna JAV pilietybę ir oficialiai sutrumpina pavardę.
  • 1958-1962 m. 
    Babcocko and Wilcoxo bendrovėje dirbo braižytoju-dizaineriu. 1962 m. tapo Niujorko lietuvių dailininkų sąjungos nariu.
  • 1962-1970 m.
    Persikėlė į Niujorką. Apie trejetą metų dirbo V. K. Jonyno ir D. Schepherdo vitražo ir mozaikų studijoje. Buvo laisvas menininkas, kūrė vitražų projektus Duco studijai.
  • 1970-1972 m.
    Dėstė iliustraciją, dizainą ir grafiką Catan-Rose meno institute (Catan-Rose Institute of Art) Niujorke. Tapo JAV grafikų klubo nariu.1971 m. lankėsi Lietuvoje.
  • 1972 m.
    Persikėlė į Konektikuto valstiją. Kurį laiką dirbo Fordham Distributors bendrovės sunkvežimio vairuotoju, pristatinėjo alų didelės apylinkės parduotuvėms ir barams. Savo paties išpuoselėtoje sodyboje gyvena ligi šiol.
  • 1982 m.
    Pelnė JAV lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos dailės premiją.
  • 1985 m.
    Išėjo į pensiją, atsidėjo vien kūrybai ir nuo jaunų dienų mėgstamai žvejonei.

© Lietuvos dailės muziejus, Žemaičių kultūros fondas, Matematikos ir informatikos institutas
     Pastabas, pasiūlymus siųskite adresu:  samogit@delfi.lt
     Tinklalapis atnaujintas 2011.08.12