LIETUVOS TŪKSTANTMEČIO PROGRAMOS PARODA
“KRIKŠČIONYBĖ LIETUVOS MENE”

1999 m. gruodžio 28 d. – 2003 m. gruodžio 31 d

 

Lietuvos sakralinės dailės paveldas per šimtmečius ne kartą smarkiai kentėjo. Jį naikino ne tik laikas, karai, gaisrai. Daug bažnyčių interjerų buvo sugriauta po 1831 ir 1863 m. sukilimų, kai caro valdžia naikino vienuolynus, o katalikų bažnyčias Parodos vienuoliktos sales planas vertė stačiatikių cerkvėmis. Nemažai sakralinės dailės sunyko ir po 1940 m., kilus naujai bažnyčių uždarymo bangai. Nepaisant gausių praradimų, Lietuvos sakralinės dailės paveldas tebėra turtingParodos vienuoliktos sales bendras vaizdasas ir įvairus.
Šioje parodos dalyje galėjome matyti žinomų fotografų darbus - Lietuvos bažnyčias ir jų interjerus, liaudies memorialinius paminklus, skulptūras ir tapyba natūralioje aplinkoje. Kartu su fotografijomis eksponuoti pastaraisiais metais restauruoti bažnyčių paveikslai, skulptūros, dekoratyvinė altorių drožyba, antipediumai ir kt. Jų tyrimo ir restauravimo istorija prasidėjo 1950 m., kai tuometinė Lietuvos Vyriausybė pavedė Architektūros reikalų valdybai prie LTSR Ministrų Tarybos įkurti specializuota kultūros paminklų restauravimo organizacija. Tai buvo dabartinės akcinės bendrovės Paminklų restauravimo institutas ir visos nekilnojamų kultūros vertybių restauravimo sistemos pradžia.
XIX a. Lietuvos dailininkas. Jėzus Nazarietis. VDKMIš restauruojamos Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (bernardinų) bažnyčios parodoje eksponuoti altorių dekoratyvinės drožybos fragmentai ir skulptūros. Nedažyto medžio vienuolikos altorių ansamblis, XVIII a. 7 dešimtmetį įrengtas šioje bažnyčioje, buvo vienas įspūdingiausių Vilniuje. Kas jį sukūrė, nėra žinoma, mus pasiekė vienintelio tuo metu bažnyčioje dirbusio meistro - Danieliaus Džoto (Giotto) vardas.
Arfa grojančio Dovydo skulptūra perduota Lietuvos dailės muziejui prieš keletą dešimtmečių - Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje ji puošė XVIII a. vargonų prospektą. Bažnyčiai priklausė ir varpai, dekoruoti reljefiniais ornamentais bei įrašais.
Savita evangelikų liuteronų memorialinių paminklų rūšis yra krikštai (2 vitr.), statomi kapinėse velionio kojūgalyje. Jie buvo daromi iš profiliuotų lentų. Puošyboje vyravo stilizuoti augalų, paukščių, ypač gegutės, ir širdies motyvai. Dažnai buvo įkomponuojamas lotyniškas ar graikiškas kryžius. Daugiausia krikštų išliko Kuršių nerijoje ir Nemuno deltos žvejų kapinėse.
Evangelikų reformatų (kalvinistų) bendruomenės ėmė kurtis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje keleriais metais vėliau už liuteronus, bet kalvinizmas plito gan greitai ir netrukus virto stipriausia Reformacijos srove Lietuvoje. Kalvinizmo sėkmę bene labiausiai lėmė kunigaikščių Radvilų perėjimas į šį tikėjimą ir aktyvi jų parama. Svarbi buvo Reformacijos sudaiginta pilietiško elgesio norma, pasireiškusi turtingų pasauliečių rūpinimusi ne tik bažnyčiomis, bet ir mokyklomis, knygų leidyba, spaustuvėmis. Vienas žymiausių Reformacijos veikėjų Lietuvoje - LDK kancleris, Vilniaus vaivada kunigaikštis Mikalojus Radvila Juodasis Lietuvos Brastoje įsteigė protestantų raštų spaustuvę. 1563 m. lenkų kalba čia buvo išspausdinta Biblija (1 vitr.).

XVII a. Lietuvos dailininkas. Šv. Pranciškus Asyžietis. Indaujos durys. Daugų Dievo Apvaizdos bažnyčia

XVII a. Lietuvos dailininkas. Šv. Klara. Indaujos durys. Daugų Dievo Apvaizdos bažnyčia

Antepediumas su Šv. Pranciškaus Asyžiečio atvaizdu. Lietuva, Vilnius, XVIII a. I ketv. Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

Nežinomas Lietuvos XVII a. Dailininkas -Nukryžiuotasis su donatoriais Samueliu ir Barbora Kuncevičiai. LDM

Leidinio titulinis lapas papuoštas medžio graviūra, kurioje scenomis iš Senojo ir Naujojo Testamento kalbama apie nuodėmę ir Atpirkimą. Keroja Gero ir pikto pažinimo medis.
Pirmosios evangelikų reformatų knygos lietuvių kalba buvo išspausdintos užsienyje. 1652 m. Lietuvos didysis etmonas, Vilniaus vaivada Jonušas Radvila Kėdainiuose įkūrė spaustuvę evangelikų reformatų raštams lietuvių kalba. Spaustuvė veikė neilgai, tačiau spėjo išspausdinti katekizmą, kelias lietuviškas maldaknyges, giesmių rinkinių, tarp jų - Kėdainių burmistro ir poeto Samuelio Jaugelio Telegos iš lenkų kalbos išverstą giesmyną Kniga nobasznistes krikšcioniszkos (1 vitr.). Vilniuje (apie 1570-1640), Biržuose (maždaug nuo 1620 m. iki XVIII a. pab.), Kėdainiuose (1625-1824) veikė pradinės ir aukštesniosios evangelikų reformatų mokyklos. Radvilos planavo įsteigti ir aukštąją mokyklą.
XVII a. didžiajai daugumai įtakingiausių didikų sugrįžus į katalikybę, evangelikų reformatų padėtis Lietuvoje darėsi vis netvirtesnė. Jai ištikimi liko Mikalojaus Radvilos Rudojo palikuonys - Biržų-Dubingių šakos Radvilos. XVII a. Savo politinės, šviečiamosios ir religinės veiklos centru jie pasirinko Kėdainius. Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia tapo didžiausia ir svarbiausia konfesijos šventykla Lietuvoje.
Evangelikų reformatų šventovės ir jose vykstančios pamaldos yra dar kuklesnės nei evangelikų liuteronų.  Nuosaikumo, asketiškumo reikalavimai diktavo savitą evangelikų reformatų liturginių indų formą. Jie dideli, masyvūs, geros kokybės, daryti vietinių arba Dancigo auksakalių. XVI-XVIII a. juos užsakydavo Radvilos, kiti didikai, bajorai, miestiečiai.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 9 evangelikų reformatų maldos namai. Evangelikų reformatų sinodo centras yra Biržuose.
Sakralinės dailės kaupimui muziejuose pradžią davė 1934 m. Bažnyčios priimtas nutarimas nebenaudojamus ir dažniausiai palėpėse dūlančius bažnytinius meno kūrinius perduoti Kaune steigiamam Bažnytinio meno muziejui.
1935-1940 m. muziejus veikė Kaune, 1941-1944 m. jį buvo bandoma atgaivinti Vilniuje. Pokaryje rinkiniai buvo išblaškyti, dalis žuvo, dalis saugoma Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Kai kurios meno vertybės buvo perduotos muziejams ir tokiu būdu išvengė sunaikinimo. Iš Žemaitijos į Bažnytinio meno muziejų prieškaryje atvežta metalo apdaru dengta Jėzaus Nazariečio skulptūra dabar saugoma Vytauto Didžiojo karo muziejuje.
Prano Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centre nuo 1946 m. buvo restauruota daug vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinių ne tik iš muziejaus rinkinių, bet ir iš Lietuvos bažnyčių. Beveik visi parodoje eksponuojami paveikslai, gobelenai, skulptūros perėjo per restauratorių rankas.
Naujausi jų darbai - Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir Šv. Klaros atvaizdais puoštos indaujos durys iš Daugų Dievo Apvaizdos bažnyčios.
Po kruopštaus ir kvalifikuoto restauravimo pirminę išvaizdą atgavo Nukryžiuotojo su donatoriais Samueliu ir Barbora Kucevičiais paveikslas, 1698 m. dovanotas Eišiškių Kristaus Žengimo į dangų bažnyčiai (dabar saugomas LDM).