LIETUVOS TŪKSTANTMEČIO PROGRAMOS PARODA
“KRIKŠČIONYBĖ LIETUVOS MENE”

1999 m. gruodžio 28 d. – 2003 m. gruodžio 31 d

 

Meno kūriniai ir jų fotografijos, rankraštinės ir senos spausdintos knygos, jų faksimilės, Lietuvos valdovų ir didikų Parodos I salės vaizdas antspaudų kopijos, pergamentai ir kiti dokumentai supažindina su permaininga Parodos pirmos salės planas Lietuvos krikšto ir krikščionėjimo istorija nuo pirmųjų misijų X-XI a. sandūroje iki Lietuvos Katalikų Bažnyčios Provincijos įkūrimo 1926 m. Vitrinose rodyti ne tik įdomiausi rašto paminklai iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Lietuvos mokslų akademijos ir Vilniaus universiteto bibliotekų, Lietuvos valstybės istorijos ir Kauno arkivyskupijos kurijos archyvų, bet ir unikalūs dokumentai, saugomi Vatikano, Berlyno, Drezdeno, Rygos, Sankt Peterburgo archyvuose ir bibliotekose. Rašytinė ir ikonografinė medžiaga bei žymių Lietuvos ir užsienio istorikų komentarais chronologiškai apibūdintas Lietuvos krikščionėjimo procesas, pabrėžiant šiame vyksme iškilių asmenybių nuopelnus.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laiškas Vokiečių ordino didžiajam magistrui Konradui fon Jungingenui (Kaunas, 1404 m. rugpjūčio 17 d.), kuriame Vytautas Didysis rašo sutinkąs būti Ordino sąjungininku, bet atsisako eiti prieš Romos Katalikų Bažnyčią, Šv. Romos imperiją ir brolį Jogailą, Lenkijos karalių. Tarp liudininkų paminėtas ir antrasis Vilniaus vyskupas pranciškonas Jokūbas. GStAPK (7 vitr.)

Popiežiaus Pijaus XI (Achille Ratti) konstitucija Lituanorum gente (Roma, 1926 m. balandžio 4 d.), kuria buvo įkurta nepriklausoma Lietuvos Katalikų Bažnyčios provincija. Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas (20 vitr.)

Lietuvos karaliaus Mindaugo aktas(1255 m. spalis), 
kuriuo jis Livonijos ordinui - krikšto ir karūnavimo tarpininkui - dovanojo 
sėlių žemę. Šį dokumentą puošia vienintelis žinomas karaliaus Mindaugo antspaudas. GStAPK 
(3 vitr.) 

 

 

 

 

Lietuvos didžiojo kunigaikščio
Vytauto laiškas Vokiečių
ordino didžiajam magistrui
Konradui fon Jungingenui
(Kaunas, 1404 m. rugpjūčio
17 d.), kuriame Vytautas
Didysis rašo sutinkąs būti
Ordino sąjungininku, bet
atsisako eiti prieš Romos
Katalikų Bažnyčią, Šv. Romos
imperiją ir brolį Jogailą, Lenkijos
karalių. Tarp liudininkų
paminėtas ir antrasis Vilniaus
vyskupas pranciškonas Jokūbas.
GStAPK (7 vitr.)

Popiežiaus Pijaus XI 
(Achille Ratti) konstitucija Lituanorum gente (Roma, 1926 m. balandžio 4 d.), kuria buvo įkurta nepriklausoma Lietuvos Katalikų Bažnyčios provincija. Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas (20 vitr.)

 

 

 

 

Mstyžiaus Evangelija. XIV a. Stačiatikių Evangelija, parašyta vadinamuoju ustavu. Šią evangeliją Mstyžiaus Šv. Jurijaus bažnyčiai padovanojo Minsko burmistras Vasilijus Liachas. MAB RS. (10 vitr.)

Šv. Jeronimo Biblijos puslapis
ir karalių Dovydą vaizduojanti
iliuminacija. Šiaurės Italija arba
Prancūzija, Paryžius, XIII a.
MAB RS (2 vitr.)

 

 

 

Vilniaus vyskupo Alberto
Radvilos ir katedros kapitulos
narių laiškas popiežiui
Leonui X (Vilnius, 1516 m. vasario 18 d.). Jame
nuolankiai prašoma paskelbti
palaimintąjį karalaitį Kazimierą
šventuoju ir įtraukti jo vardą į
šventųjų sąrašą - ASV (9vitr.)

Mstyžiaus Evangelija. XIV a. Stačiatikių Evangelija,
parašyta vadinamuoju
ustavu. Šią evangeliją
Mstyžiaus Šv. Jurijaus
bažnyčiai padovanojo
Minsko burmistras Vasilijus Liachas. MAB RS. (10 vitr.)

 

 

Vilniaus vaivados ir
Lietuvos didžiojo
maršalkos kunigaikščio
Mikalojaus Kristupo
Radvilos Našlaitėlio
dienoraščio Kelionė
į Jeruzalę titulinis
puslapis. Vokietija,
Braunsbergas, 1601 m.
Vilniaus vyskupo
Eustacho Valavičiaus
bibliotekos egzempliorius,
MAB RS (15 vitr.)

 

 

 

Mikalojaus Daukšos Postilės titulinis puslapis. Vilnius, Akademijos spaustuvė, 1599 m. Viena pirmųjų spausdintų katalikiškų knygų lietuvių kalba, lenkiškos Į. Vujeko Postilės vertimas su originaliais priedais. Parengė ir pratarmę parašė kanauninkas Mikalojus Daukša, vienas iš lietuviškos raštijos pradininkų, Krakių klebonas, Žemaitijos vyskupijos administratorius. VUBRS (15 vitr.)

Vilniaus unitų bažnyčios jaunimo brolijos įstatų
ir narių sąrašo knygos albo Congregatio titulinis puslapis. XVII-
XVIII a. MAB RS (16 vitr.)

 

 

 

 

 

 

XVI a. Kvedlinburgo
analų nuorašo
fragmento faksimilė
apie šv. Brunono
Bonifaco žūtį 1009 m.:
Šventasis Brunonas,
vadinamas Bonifacu,
arkivyskupas ir
vienuolis,
vienuoliktaisiais
savo atsivertimo metais
Rusios ir Lietuvos
pasienyje pagonių
nužudytas su
aštuoniolika saviškių
kovo 9 dieną,
nukeliavo į dangų.
SLBStUB (1 vitr.)

 

Pirmosios krikščionių misijos Lietuvą pasiekė iš katalikiškų Skandinavijos ir Vidurio Europos kraštų. Su viena tokių misijų, per kurią 1009 m. buvo nužudytas arkivyskupas šv. Brunonas Bonifacas, susijęs ir pirmasis žinomas Lietuvos vardo paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose (1 vitr.).
Nesėkmingos katalikų misijos ir ortodoksinės Kijevo Rusios ekspansija nulėmė būsimos Lietuvos valstybės teritorijoje ankstyvą vakarų ir rytų krikščionių Bažnyčių įtakos susidūrimą (2, 10 vitr).
Scenos iš Kristaus gyvenimo. Dramblio kaulo diptikas (kilnojamasis altorėlis, Prancūzija, XIV a. III ketv.). Manoma, kad šį altorėlį popiežius Urbonas VI padovanojo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jogailai jo vedybų su Lenkijos karaliene Jadvyga1251 m. lotynų apeigomis buvo pakrikštytas kunigaikštis Mindaugas, įkurta pirmoji Lietuvos vyskupija, globojama tiesiogiai Šv. Sosto, paskirti pirmieji vyskupai Kristijonas ir Vitas. Lietuvą suvienijęs Mindaugas 1253 m. buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi - pirmuoju ir vieninteliu (3, 4vitr.).
Krikščioniškoji Lietuvos karalystė gyvavo vos dešimtmetį. Po Mindaugo nužudymo Lietuvoje buvo restauruota pagonybė. Nors visą XIV a. Lietuvoje aktyvią misinę veiklą vykdė pranciškonai ir dominikonai, per nesiliaujančią Vokiečių ordino agresiją nei popiežių, nei  imperatorių, nei Lenkijos, Vengrijos ir Čekijos karalių bandymai atversti į krikščionybę didžiuosius Lietuvos kunigaikščius Vytenį, Gediminą, Algirdą, Kęstutį nebuvo sėkmingi (5, 6 vitr.). Tik Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jogailai tapus Lenkijos karaliumi, 1387 m. buvo pradėtas etninės Lietuvos krikštas. 1388 m. įsteigta Vilniaus vyskupija (7 vitr.).
Netrukus po Žalgirio mūšio Lietuvos valdovo Vytauto Didžiojo iniciatyva pradėta krikštyti Žemaitija. 1417 m. Katalikų Bažnyčios susirinkimas Konstancoje įsteigė Žemaičių vyskupiją (8 vitr.).
Lietuvos krikštas atvėrė vartus Vakarų civilizacijai, paskatino raštijos plitimą, mokyklų sistemos formavimąsi. Seniausieji išlikę XVI a. pradžios rankraščiai lietuvių kalba buvo maldos (11 vitr.). Reformacija davė pirmąją 1547 m. Karaliaučiuje išspausdintą lietuvišką knygą - M. Mažvydo Katekizmą (12 vitr.). Katalikų Bažnyčios reforma (kontrreformacija) Lietuvoje ypač paspartino jėzuitų ordinas, 1579 m. Vilniuje įkūręs universitetą (14 vitr.). Pačioje XVI a. pabaigoje Vilniuje buvo išspausdintos ir pirmosios katalikiškos knygos lietuvių kalba - M. Daukšos išverstas Katekizmas (1595) ir Postilė (1599) (15 vitr.).

Nuo pat Lietuvos valstybės susikūrimo vienas svarbiausių daugiatautės ir įvairioms konfesijoms priklausiusios visuomenės Gobelenas Jeruzalės išlaisvinimas. Prancūzijos karališkoji Feleteno manufaktūra, XVIII a. konsolidavimo uždavinių buvo krikščionių Bažnyčios vienybės atstatymas, kurį bandė inicijuoti ne vienas Lietuvos valdovas. Tai iš dalies pavyko1596 m. Lietuvos Brastoje (Breste) sudarius katalikų ir stačiatikių bažnytinę unija, sukūrusią iki šiol, ypač Baltarusijoje ir Ukrainoje, gyvybingą Unitų Bažnyčia (14vitr.). Katalikų Bažnyčios triumfą ir Reformacijos įveikimą Lietuvoje simbolizavo oficialus karalaičio Kazimiero pripažinimas 1602 m. šventuoju (9, 17 vrtr.).
XVIII a. pabaigoje, žlungant jungtinei Lietuvos ir Lenkijos valstybei, parapinių mokyklų tinklo plėtrai ir mokslo bei mokymo reformai didelę įtaką turėjo Vilniaus vyskupas kunigaikštis Ignas Jokūbas Masalskis, finansavęs ir  klasicistinį Vilniaus katedros perstatymą (18 vitr.). XIX a. Rusijos imperijos okupacijos sąlygomis Lietuvos dvasinio gyvenimo didžiausiu autoritetu buvo Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius, Žemaičių vyskupystės autorius (19 vitr.). Po Pirmojo pasaulinio karo atkūrus Lietuvos valstybingumą, 1926 m. buvo įkurta savarankiška Lietuvos Katalikų Bažnyčios provincija su arkivyskupo metropolito sostu Kaune (Vilnius tuo metu buvo okupuotas lenkų) (20 vitr.). Į šį tikslą XIII a. ėjo jau karalius Mindaugas, o XX a. pradžioje jo siekiant labiausiai nusipelnė Šv. Sosto nuncijus Lietuvoje arkivyskupas Jurgis Matulaitis. 1987 m. , švenčiant Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejų, arkivyskupas buvo paskelbtas palaimintuoju (20 vitr.).
1988 m. , po 400 m. pertraukos, popiežius Jonas Paulius II Lietuvai paskyrė antrąjį po Jurgio Radvilos kardinolą - Vincenta Sladkevičių (21 vitr.), kuris iki pat savo mirties 2000 m. buvo parodos Krikščionybė Lietuvos Mene globėjas.