LIETUVOS TŪKSTANTMEČIO PROGRAMOS PARODA
“KRIKŠČIONYBĖ LIETUVOS MENE”

1999 m. gruodžio 28 d. – 2003 m. gruodžio 31 d

 

 Didžiojoje menėje buvo mažiau aukso tviskesio. Čia - kitokios vertybės.
1951 m. artėjant lietuvių žemių vienytojo, Parodos penktos salės planas Lietuvos valdovo Mindaugo krikšto ir karūnavimo 700 metų jubiliejui, Lietuvoje nevyko nieko. Todėl šiandien už prasmingą ekspoziciją, skirtą žmogui, pranokusiam įžvalgumu ir ryžtu daugelį savo amžininkų, turėjusiam pagoniškame Didžioji menėkrašte aiškią Lietuvos, kaip krikščioniškos valstybės, viziją, esame dėkingi JAV lietuviams. Lietuvos valstybės šventę jie šventė plačiai. Įsimintinomis jubiliejaus dienomis lietuviški vakarai, koncertai, parodos nuvilnijo per visas išeivių tankiau gyvenamas vietas.
Garbingai datai dailininkai skyrė savo kūrinius. Po ilgų metų Vytauto Kašubos (1915-1997), Anastazijos Tamošaitienės (1910-1991), Adolfo Valeškos (1905-1994) ir Adomo Varno (1879-1979) darbai pasiekė Lietuvą.
Adomas Varnas dirbo prie Mindaugo vainikavimo paveikslo ketverius metus. Visą gyvenimą tapęs portretus ir nedidelio formato peizažus, ryžosi sukurti daugiafigūrę kompoziciją. Buvo apimtas karšto noro pagerbti tautos praeitį. Rinkdamas istorinę medžiagą, nuveikė didelį darbą. Tapė ankštoje ateljė, suspaustoje kuklios Adomas Varnas. Mindaugo vainikavimas. 1951-1955 m. Nekaltai Pradetosios Svc. M. Marijos Vargdieniu seseru kongregacijos vienuolynas Putname, JAV emigranto buities. Drobėje galėjome matytiiškilmingą momentą, rimtį ir susimąstymą. Paveikslo nuotaika, jį nutvieskusi šviesa, puošnūs žmonės ir kilni aplinka susilieja į harmoningą visumą.
Salės eksponatai buvo susiję ir su daugiau garbingų Lietuvos žmonių. Turėjome galimybę matytipirmojo Lietuvos kardinolo, Vilniaus vyskupo kunigaikščio Jurgio Radvilos paminklinę lentą, tiksliau, jos fragmentus, skaityti kardinolą aukštinančius žodžius, iškaltus akmenyje po išmintingo ir išsilavinusio ganytojo mirties 1600 m.
Pastatyti epitafiją Vilniaus katedroje pasirūpino Lietuvos didysis maršalka Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. (XVII a. viduryje per rusų ir švedų invaziją memorialinė lenta buvo suskaldyta.).
Vilniaus vaivados ir Lietuvos didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Paco karinį, talentą bei garsią Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių pergalę prieš klaidatikius turkus ties Chotinu 1673 m. mena didieji karo būgnai ir Lietuvos kariuomenės iždo skrynia. Šiuos daiktus vaivada ir etmonas dovanojo savo funduotai Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčiai.
Ne tik III salės auksakalystės dirbiniai, bet ir saugomi muziejuje senieji gobelenai, priklausę Vilniaus katedrai, yra europinio lygio kolekcijos. Vertingų meninių audinių nuo XVI a. iki XX a. pradžios turėjo Lietuvos valdovai ir didikai Radvilos, Sapiegos, Chaleckiai, Pacai, Oginskiai, Tyzenhauzai, Pociejai, Tiškevičiai ir kt. Kelios didikų šeimos buvo įsteigusios manufaktūras, turėjo savo audinių, tačiau labiau vertino atvežtus iš Prancūzijos, Flandrijos, Italijos.

 

Smaltos mozaika pagal Romiečių Globėją, puošiančią patriarchinę Romos Švč. M. Marijos didžiąją baziliką. Vatikano popiežiškosios Šv. Petro bazilikos meno dirbtuvės. Popiežiaus Jono Pauliaus II dovana Lietuvos Respublikos Prezidentui 1993 m. vizito Lietuvoje proga. Lietuvos respublikos Prezidentūra

Gobelenas Kavalkada. Flandrija, Briuselis, XVIII a. 1 ketv. Lamberto de Honto (Hondt) kartonas, Jeronimo le Klerko (le Clerc) (?) dirbtuvės. Manoma, jog gobelenas kurį laiką priklausė Radviloms. Vėliau atiteko Lietuvos referendoriui ir Vilniaus katedros kapitulos kanauninkui grafui Povilui Ksaverui Bžostovskiui, kuris XIX a. pr. jį dovanojo Vilniaus katedrai. LDM

Lietuvos rūmus puošę gobelenai šiandien išblaškyti po kelių valstybių (Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos) muziejus ir privačius rinkinius, dalis jų sunyko ar buvo pradanginta. Todėl muziejus ne be pagrindo gali didžiuotis vertingais kūriniais, kuriuos vilniečiams pavyko išsaugoti netgi po didžiojo 1931 m. potvynio, paplovusio katedros pamatus. Dideliam remontui tada reikėjo nemažų lėšų, ir jų prasimanyti buvo tikimasi parduodant gobelenus. Vilniaus kultūrinė visuomenė, atstovaujama profesorių V. Slendzinskio ir M. Morelovskio, viešai paskelbė savo valią - katedros gobelenai turi likti Vilniuje.
Įspūdingos ir tinkančios šiai salei buvo popiežiaus Pijaus XI (Achille Ratti) Kaišiadorių vyskupijai dovanotų liturginių drabužių ir Lietuvos Respublikos Prezidentūros sakralinės dailės kolekcijos. Čia galėjome pamatyti užsienio šalių - Vatikano, Lenkijos, Izraelio, valstybių vadovų, žymių pasaulio žmonių, tokių kaip kunigaikštis Jurgis Giedraitis (Jerzy Giedroyc), dovanas.
Didžiojoje menėje vyko kultūriniai ir edukaciniai parodos renginiai.