LIETUVOS TŪKSTANTMEČIO PROGRAMOS PARODA
“KRIKŠČIONYBĖ LIETUVOS MENE”
1999 m. gruodžio 28 d. – 2003 m. gruodžio 31 d

 

Ekspozicijoje, skirtoje istorinei Žemaičių vyskupijai, mus pasitiko šios diecezijos ganytojai - jų portretai, puošę, manomaParodos ketvirtos salės planas, mūrinę Varnių Parodos ketvirtos salės bendras vaizdaskatedrą, 1691 m. pastatydintą vyskupo Kazimiero Paco, arba vyskupų rūmus Alsėdžiuose. Keliantis vyskupijos administracijai į Kauną, kartu buvo pervežti ir vyskupų portretai.  Po Antrojo pasaulinio karo 35 rinkinio paveikslai buvo perduoti dabartiniam Vytauto Didžiojo karo muziejui. 1984 m. jie buvo restauruoti Vilniuje, Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno  restauravimo centre. Tyrimų išvados skelbė, kad dauguma portretų nutapyta XVIII a. pagal senesnius įvairiuose rinkiniuose buvusius vyskupų atvaizdus. Vienodo formato paveiksluose dvasininkai pavaizduoti iki pusės. Apačioje įkomponuoti aiškinamieji įrašai. Iki XX a. 4 dešimtmečio kolekcija buvo papildoma naujais darbais. 
Marijampolės prokatedra, Alvito, Zapyškio, Raudondvario bažnyčios. Rūpestingai išsaugojo bažnytinius drabužius Vytauto Didžiojo karo (1, 2, 3, 5 vitr.) ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio (1 vitr.) muziejai. 6, 12 vitr. galėjome pamatyti XVIII-XIX a. puošnius Gardino manufaktūros audinius.
Žemaitija buvo krikštijama kiek vėliau nei Aukštaitija. XIV-XV a. sandūroje Lietuvoje vykstant dinastinei kovai, o Vokiečių ordinui meistriškai naudojantis lietuvių kunigaikščių tarpusavio nesutarimais ir tęsiant ekspansinę politiką, Žemaitija kelis kartus ėjo iš rankų į rankas. Tik 1410 m. Žalgirio pergalė prieš Ordiną leido Lietuvos valdovams Vytautui ir Jogailai imtis nuoseklaus Žemaičių krikšto. 1417 m. buvo įkurta Žemaičių, arba Medininkų, vyskupija. Pašventinta katedra. Po kelerių metų duris atvėrė pirmosios parapinės bažnyčios. Didžiausi Žemaičių vyskupijos steigimo, pirmųjų bažnyčių fundavimo nuopelnai priklauso Vytautui Didžiajam. Jis buvo dosnus ir atidus naujos diecezijos, Varnių katedros,
vyskupo, kapitulos rėmėjas ir globėjas. 

Arnotas. XVII a. antra pusė. Šilkas, aksomas, siuvinėta metalo ir šilko gijomis, plokštelėmis. Vilkaviškio vyskupijos krikščioniškosios kultūros centro Bažnytinio meno muziejus

Dalmatika. Prancūzija, XVIII a. II pusė. Šilko ir metalo gijų audinys, galionai. Paberžės Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčia. (Iš kun. Mykolo Dobrovolskio OFM Cap. rinkinio) (11 vitr.)

XIX a. Lietuvos dailininkas. Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus portretas. VDKM

 

XVIII a. Lietuvos dailininkas. Žemaičių vyskupo kunigaikščio merkelio Giedraičio portretas. VDKM

 

Pirmuoju Žemaičių vyskupu tapo Vilniaus katedros kapitulos kanauninkas Motiejus. Studijas Prahoje baigęs laisvųjų menų magistras buvo aktyvus Vytauto politikos salininkas, rėmęs didįjį kunigaikštį karūnavimo byloje. Ir vėliau geras išsilavinimas bei valstybės reikalų supratimas, skiriant vyskupus ganytojiškam darbui, visada buvo pageidaujamas. Tačiau žmonių atmintyje, dainose ir pasakojimuose pirmiausia išliko tie, kurie vertė mokytis ir puoselėjo lietuvybę.
Tikru Žemaičių apaštalu Reformacijos ir Katalikų Bažnyčios reformos metu buvo vyskupas kunigaikštis Merkelis Giedraitis, kanauninko Mikalojaus Daukšos globėjas. Žemaičių vyskupų pastoracinė veikla darė įtaką visai Lietuvai, lietuvių raštijai. XIX a. auklėjo, mokė ir blaivino Lietuvą vyskupas Motiejus Valančius, priešinęsis prievartiniam lietuvių vertimui stačiatikiais ir nutautinimui, skleidęs lietuvišką spaudą. 1848 m. jis išleido lietuvių istoriografijos klasika tapusį veikalą Žemaičių vyskupystė.
Tuoj po 1863 m. sukilimo, dar vyskupaujant Motiejui Valančiui, Žemaičių vyskupijos centras Rusijos imperijos valdžios nurodymu iš Varnių buvo perkeltas į Kauną, caro gubernatoriaus rezidavimo vietą.
1926 m. istorinės Žemaičių vyskupijos teritorija buvo padalyta Kauno arkivyskupijai ir naujai įsteigtoms Telšių, Panevėžio, Vilkaviškio vyskupijoms. Vilniui esant okupuotam, Žemaičių vyskupo sostas Kaune buvo pakeltas į arkivyskupo metropolito rangą. Todėl Kauno arkivyskupai pagrįstai laiko save istorinės Žemaičių vyskupijos tradicijų paveldėtojais.
1997 m. buvusios Žemaičių vyskupijos teritorijoje įsteigta nauja Šiaulių vyskupija.