LIETUVOS TŪKSTANTMEČIO PROGRAMOS PARODA
“KRIKŠČIONYBĖ LIETUVOS MENE”

1999 m. gruodžio 28 d. – 2003 m. gruodžio 31 d

 

Baroko pradžia Lietuvoje susijusi su jėzuitų ordino veikla ir Katalikų Bažnyčios reforma. XVI a. antroje pusėje-XVII a. pradžioje Bažnyčios globon sugrįžo dauguma įtakingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės didikų. Atsivertimų banga Parodos astuntos sales planas paskatino gausias bažnyčių ir vienuolynų fundacijas. Ypač dosniai buvo remiami vienuolynai, kurių skaičius nuo 36 XVI a.Parodos astuntos sales bendras vaizdas išaugo XVIII a. pabaigoje iki 329. Daugelis vienuolijų, visų pirma - jėzuitų, turėjo savų profesionalių architektų, dailininkų. Dosnūs ir ambicingi fundatoriai taip pat rūpinosi, kad jų statydinamų
šventovių dekoras prilygtų europiniam menui.  Pacų, Sapiegų ir kitų didikų pakviesti Lietuvoje dirbo talentingi italų dailininkai. Nuo XVII a. vidurio į baroką pradėjo linkti ir vietiniai meistrai, ilgai laikęsi senųjų tradicijų.
XVII a. Lietuvos baroko tapyba - santūrių formų. Mėgstamos nesudėtingos,
dažniausiai vienos figūros kompozicijos. Baroko dinamika ir  emocingumas juose pasireiškia ne tiek judesio, mimikos ekspresija, kiek plaukiančių linijų, draperijų ritmu. Būdingas šio laikotarpio tapybos pavyzdys yra parodoje
eksponuojamas paveikslas Šv. Kotryna. Šventiškumo ir dekoratyvumo įspūdį jame sustiprina auksinė atributų ir aprangos detalių spalva.

XVIII a. Lietuvos dailininkas. Švč. M. marija su kūdikiu. LDM Janas Ungefugtas. Šv. Agota. 1793. LDM

XVIII a. Lietuvos dailininkas. Šv. Jonas Nepomukas. LDM

XVIII a. dailėje sustiprėjo dinamiškumas, drąsiau naudojami rakursai, šviesotamsos kontrastai. Mėgstamos šviesios, šiltos spalvos, lengvos, dekoratyvios kompozicijos. Kelerius metus Lietuvoje dirbo vienas žymiausių ir produktyviausių lenkų tapytojų Simonas Cechavičius (Szymon Czechowicz, 1689-1775). Dailės jis mokėsi Romoje, Karlo Maračio mokinių ir pasekėjų aplinkoje. Ypač išgarsėjo dekoratyviais, giedros nuotaikos bažnytiniais paveikslais. Juose jis puikiai
perteikė erdvę, drąsiai naudojo rakursus, atsiskleidė kaip puikus koloristas. į Vilnių, jėzuitų pakviestas, atvyko apie 1756 m. Iš pradžių tapė paveikslus Vilniaus jėzuitų bažnyčioms - Šv. Kazimiero, Šv. Ignoto, Šv. Rapolo, vėliau dirbo benediktinių ir vizičių vienuolijoms. Vieni geriausių dailininko kūrinių yra dvylika Vilniaus Šv. Kotrynos (benediktinių) Bažnyčios altorinių paveikslų. 
Parodoje buvo eksponuojama didžiojo altoriaus antrojo tarpsnio drobė Švč. Trejybė nutapyta puikiai perteikiant dangaus aukštybių įspūdį. Tos pačios bažnyčios šoninių altorių antriesiems tarpsniams sukurti ovaliniai paveikslai vaizduoja Šv. Valburgą ir Šv. Benedikto mirtį. Iš Vilniaus Švč. Jėzaus širdies ir šv.Pranciškaus Salezo (vizičių) bažnyčiai nutapytų drobių parodoje buvo eksponuojami šoninių altorių paveikslai, kuriuose matome vienuolijos įkūrėjus Šv.Pranciskų Salezą ir Šv. Joaną Pranciską de Šantal. Jų kompozicijos primena baroko tapyboje populiarius reprezentacinius portretus.
Yra žinoma nemažai XVIII a. Lietuvoje dirbusių dailininkų pavardžių (parodoje eksponuojama 1739 m. vilniečio skulptoriaus Jano Ungefugto išdrožta ir parašu paženklinta Šv. Agota), tačiau dar didesnę Lietuvos sakralinės dailės
palikimo dalį sudaro nežinomų dailininkų kūriniai. Tapydami altorių paveikslus, Lietuvos dailininkai neretai pasinaudodavo žinomų Vakarų Europos dailininkų kūrinių grafinėmis reprodukcijomis, religinio turinio knygų iliustracijomis.Vienuolynų bažnyčių dekore daug vietos buvo skiriama vienuolijų steigėjams ir žymiausiems šventiesiems. Šventieji dažnai buvo vaizduojami kulminacinėmis dvasinės įtampos, ekstazių, regėjimų akimirkomis:Šv. Klara - Švč. Sakramentu sustabdanti vienuolyną puolančius priešus, Šv. Pranciškus Ksaveras - matantis danguje daugybę kryžių, Šv. Teresė Avilietė - alpstanti angelui strėle pervėrus jos širdį ir t. t. Daugiareikšmė simbolika būdinga drobei Šv. Felikso Valua regėjimas. Ji vaizduoja Šv. Feliksą Valua su Švč. M. Marija ir angelais, vienuolių chore giedančiais Švč. M. Marijos gimimo šventės vigiliją. lliustruodamas šventojo gyvenimo legendą, dailininkas Mariją pavaizdavo ne tik kaip trinitorių ordino globėją, bet ir kaip Dangaus Karalienę.
Vaizduodamas angelus, pasirinko simbolinį skaičių septynis: Marija - Saulė, septyni angelai - tai septynios planetos. Septyni yra Marijos džiaugsmai, Septyni sopuliai. Ji tobuliausiai įkūnijo septynias dorybes.
Vienuolynus dažnai puošė paveikslų ciklai, įamžinę vienuolijos ir konkretaus vienuolyno istorijos momentus, vienuolijos steigėjų ir žymiausių šventųjų gyvenimo epizodus bei stebuklus. Į Vilniaus bernardinų vienuolyne buvusį paveikslų ciklą įėjo drobė, pagal kurią nutapytas paveikslas Šv. Jonas Kapistranas prieš Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Kazimierą Jogailaitį. Jis vaizduoja pranciškonų observantų (bernardinų) įkurdinimą Lietuvos ir Lenkijos valstybėje. Prie Krokuvos miesto vartų šv.Joną Kapistraną su vienuoliais pasitinka Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis su motina karaliene Sofija, kardinolas Zbignevas Olesnickis ir būrys krokuviečių. Šv. Jonas Kapistranas rankoje laiko raštą su atvykimo proga parengtos kalbos tekstu.

XVIII a. Lietuvos dailininkas. Šv. Klara. 1775 m. LDM

 

 

 

Antepediumas (altoriaus stalo priekinis skydas) su Švč. M. Marijos monograma. Lietuva, XVIII a. antra pusė. Aksomas, siuvinėtas sidabro ir auksuoto sidabro gijomis, tapyba. Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

XVII a. Lietuvos dailininkas. Šv. Teresės Avilietės ekstazė. LDM

 

 

 

Simonas Čechavičius. Švč. Trejybė. LDM

 

XIX a. Lietuvos dailininkas. Pagal XVII a. paveikslą Šv. Jonas Kapistranas prieš Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Kazimierą Jogailaitį. LDM

XVII a. Lietuvos dailininkas. Belyničių Švč. M. Marija

 


Reikšmingas paveikslo fonas - jame Šv, Jonas Kapistranas sako pamokslą, o lauže deginamas kortas reikėtų suprasti kaip kovą su prietarais ir tamsumu.
Katalikams, skirtingai nei protestantams, aukštinant Švč. M. Mariją, daugelis Lietuvos šventovių XVII-XVIII a. pasipuošė Dievo Motinos paveikslais, kurių ne vienas išgarsėjo malonėmis: Šiluvos, Žemaičių Kalvarijos, Pivašiūnų, Tverų, Linkuvos ir kt. Vilniaus jėzuitų akademijos Didįjį (Skargos) kiemą puošė Švč. M. Marijos Dangaus Karalienės skulptūra. Viename iš Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčios altorių kabėjo nežinomo XVIII a. Lietuvos dailininko Belynicių Švč. M. Marija, nutapyta pagal XVII a. pradžioje sukurtą paveikslą, garsėjusį Belyničių vienuolyne (netoli Mogiliavo) stebuklais ir 1761 m. vainikuotą popiežiaus atsiųsta karūna.
Vykdant Katalikų Bažnyčios reformą, sustiprėjo šventųjų kultas. Lietuvoje ypač populiarūs buvo šv.Antano, šv. Kotrynos, šv. Barboros, šv. Jono Nepomuko ir, be abejo, Lietuvos globėjo šv. Kazimiero atvaizdai.