JUODKRANTĖS PARODŲ SALĖJE – MIKO ŠILEIKIO TAPYBOS DARBŲ PARODA „PEIZAŽAI IR PORTRETAI“ (2001 m. gegužės 26 d. – rugsėjo 15 d.)

Dailininko Miko Šileikio tapybos kūrinių paroda
Nuo 2001 m. gegužės 26 d. iki rugsėjo 15 d. Juodkrantės parodų salėje veikė JAV lietuvių dailininko M. Šileikio tapybos darbų paroda „Peizažai ir portretai“
Parodoje eksponuoti 43 vertingi dailininko, pirmojo JAV lietuvių dailininkų įkurtos Čiurlionio galerijos direktoriaus M. Šileikio peizažai ir portretai iš Lietuvai parduotos 468 jo darbų kolekcijos.

Mikas Šileikis (1893-1997) - vienas pirmųjų lietuvių dailininkų Amerikoje. 1913 m., vengdamas rusų carinės karo prievolės, jis atvyko į JAV. Mokydamasis vidurinėje mokykloje, lankė Bostono, vėliau - privačią Belle Arti meno mokyklą. 1923 m. baigė Čikagos meno institutą. Iki naujųjų imigrantų bangos po Antrojo pasaulinio karo Šileikis dalyvavo Čikagos meno instituto, Indianos dailininkų ir lietuvių išeivių dailės parodose. Už savo kūrinius ne kartą laimėjo premijų ir apdovanojimų. Dalyvavo įvairių meno draugijų - Alumni Association of the School of the Art Institute, Ilinojaus dailininkų sąjungos, Hoosiers Salon of Indiana - veikloje, buvo vienas Lietuvių dailininkų sąjungos iniciatorių ir Čiurlionio galerijos Čikagoje steigėju. 1957-1962 metais vadovavo Čiurlionio galerijai, įsteigė savo vardo premijų fondą.
Nuo pat jaunų dienų pritapęs prie lietuviškos spaudos, Šileikis bendradarbiavo Lietuvių enciklopedijos redakcijoje, rašė „Aidams“, „Naujajai Aušrai“, redagavo „Meno žinias“.
Miką Šileikį kolegos vadino ir akademiniu tapytoju, ir lyriniu impresionistu. Dar studijuodamas Čikagos meno institute, garsėjusiame tada klasikinėmis tradicijomis, buvo pastebėtas dėstytojų ir įvertintas kaip puikus portretistas. Ir vėliau dailininkas mėgo portreto žanrą, nors didžiąją Lietuvą pasiekusio rinkinį dalį sudaro nuotaikingi peizažai. Saulėtos kopos, paplūdimiai, miško tankmė, parkai, gėlynai, žydintys sodai bene labiausiai mėgstamos temos. Šileikis tapė laisvai, lengvai, jo šviesių ir skaisčių spalvų skalė turtinga, plati. Apie savo kūrybą dailininkas yra pasakęs: „ekspresionizmu ir abstrakcija nesidomėjau, svetimos įtakos manęs nepaveikė. Norėjau atvira širdimi prisidėti prie šio pasaulio grožio praturtinimo, be kurio žmogaus gyvenimas nebūtų pilnas“. Ypač dailininkas mėgo tapyti Indianos kopas. Ne tik vasarą, bet ir vėlyvo rudens, žiemos laikotarpiu. Daugelis JAV lietuvių dailininkų ir menotyrininkų yra pripažinę M. Šileikį unikaliu kopų tapytoju. Pripažįstama, jog į jo tapomas kopas subtiliai įlietos ir dailininko gimtųjų Zarasų smėlynų peizažo linijos. Akivaizdu, jog dailininko M. Šileikio nutapyti kopų peizažai, eksponuojami Kuršių nerijoje, lankytojams suteiks ypatingų įspūdžių, atverdami kito kontinento gamtovaizdyje esančią smėlynų erdvę.

Tęsiama skulptūrų parko ekspozicija
Ties Juodkrantės parodų sale krantinėje įrengta žymių Lietuvos skulptorių aštuonių darbų ekspozicija, kuri pratęsia tarptautinių vasaros plenerų metu sukurtą skulptūrų parką. Numatoma, jog 2001 m. gegužės mėn. pabaigoje atidaryta skulptūrų ekspozicija ateityje bus papildyta kitais vertingais Lietuvos skulptorių darbais, saugomais nacionalinio Lietuvos dailės muziejaus rinkiniuose.
Ekspozicijoje – R. Antinio „Karo siaubas“(1972, granitas), D. Čepo skulptūra „Paukštis“ (granitas), G. Jonkaus skulptūra „Paslaptis“ (granitas), J. Kalinausko „Jaunystė“ (1972, poliruotas marmuras), A. Smilingio dekoratyvinė forma „Sapnai“ (1980, granitas), V. Stanelio skulptūra „Rauda“ (1972, granitas), A. Toleikio skulptūra „Madona“ (1981, marmuras), L. Striogos dekoratyvinė skulptūra „Tėviškė mana“ (1983, marmuras).

Lietuvos dailės muziejaus informacija
Tel. Vilniuje 220841, 8 287 16739


© Lietuvos dailės muziejus, Žemaičių kultūros fondas, Matematikos ir informatikos institutas
     Pastabas, pasiūlymus siųskite adresu:  samogit@delfi.lt
     Tinklalapis atnaujintas 2011.08.12