Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
      Laiškams      
 
     
 

Į skyriaus
pradžią
 
Lietuvos tūkstantmečio programos projektas – tarptautinė konferencija
 
TARP TYLOS IR GARSO
Meno idėjų migracija M. K. Čiurlionio ir amžininkų kūryboje

2009 m. birželio 22 d., pirmadienį, 10 val.

M.K. Čiurlionis. Diena. Iš ciklo „Para“.
1904 – 1905. Fragmentas. Fotografas
Arūnas Baltėnas

Žvelgiant plačiu žvilgsniu, Europos kultūrinis peizažas XX a. pr. atrodo gana monolitiškas: daugelį Europos kraštų pasiekė visa apimantis jugendo stilius, žmones traukė vokiečių filosofų giliamintiškumas ir prancūzų poetų žavesys. Ypatingą vietą šio laikotarpio Europos kultūroje užėmė muzika. Būtent tada, nepaisant akivaizdžių ekonominio ir socialinio vystymosi skirtumų, įvairiose Europos vietose ėmė rastis naujo požiūrio į tikrovę ir meną daigai. Muzikus ir dailininkus domino visuminio meno kūrinio (Gesamtkunstwerk) idėja, prabilta apie Naująjį meną ir jo naują kalbą. O. Redonas vadino save „simfonijų tapytoju“, V. Kandinskis svarstė apie spalvų skambėjimą, M. K. Čiurlionis rašė apie įsiklausymą į tylą, kuri yra „Naujos Kalbos giesmė“. Kas yra šios paralelės – madingas užkratas, neapibrėžtos laiko dvasios (Zeitgeist) apraiška, o gal natūrali menų raida, veikiant vietinėms sąlygoms ir ryšiams?

Meno idėjų migracija – akivaizdus XX a. pr. bruožas. Pakankamai panašios tendencijos tuo metu pasireiškė lietuvių, lenkų, vokiečių, prancūzų, čekų, latvių, rusų, suomių, norvegų mene. Šis faktas verčia apmąstyti klausimą, kaip ir kodėl vyko meno idėjų migracija, dažnai intensyvesnė negu pačių menininkų judėjimas. Kodėl dalis XX a. pr. tapytojų neišsiteko įprastos akademinės, realistinės ar simbolistinės tapybos rėmuose ir pabandė dailėje perimti garso idėją, nusavinti muzikos struktūras ir formas, skverbtis į fotografiją? Kodėl kai kurie muzikos kūrėjai žengė per savo disciplinos ribas ir tapo dailininkais? Ar meno inovacijas lemia kūrėjo aplinka, intelektas, studijos? Į šiuos klausimus bus siekiama atsakyti konferencijoje „Tarp tylos ir garso“. Jos pavadinimą galima suprasti ir metaforiškai, susiejant su XX a. meno istorijos rašymo problematika.

Dr. Rasa Andriušytė-Žukienė

PROGRAMA

10.00–12.00 – pirmoji sesija

Lolita Jablonskienė (NDG, Vilnius) ir Rasa Andriušytė-Žukienė (VDU, Kaunas). Įžanginis žodis.
Osvaldas Daugelis (NČDM, Kaunas). Pažinimas ir pripažinimas: M. K. Čiurlionio palikimas tūkstantmečių sandūroje.
Prof. dr. Tomas Sodeika (KTU, Kaunas). Primum vivere, deinde philosophari. Retrospektyvus žvilgsnis į „gyvenimo filosofiją“.
Prof. dr. Stasys Goštautas (Bostonas, JAV). Per debesis ir sapnus nuo Redono iki Čiurlionio.
Prof. dr. Vojtěch Lahoda (Čekijos MA Menotyros institutas, Praha). M. K. Čiurlionis ir F. Kupka

12.00–12.20 – kavos pertrauka

12.20–14.20 – antroji sesija

Kristiāna Ābele (LDA Dailėtyros institutas, Ryga). Garsinės asociacijos vizualiniuose menuose: Latvijos atvejis XX a. pradžioje.
Hab. dr. Laima Laučkaitė (KFMI, Vilnius). M. K. Čiurlionis, V. Kandinskis ir M. Veriovkina S. Makovskio salone Sankt Peterburge 1909 m.
Prof. hab. dr. Radoslaw Okulicz-Kozaryn (A. Mickevičiaus universitetas, Poznanė). Modernus susižavėjimas variacija. M. K. Čiurlionio „Ramybė“ variacijų Toteninsel tema kontekste.

Dr. Algė Andriulytė (VDA Dailėtyros institutas, Vilnius). Tarp fotografijos ir tapybos: F. Ruščico pavyzdys.

14.20–15.10 – pietų pertrauka

15.10–17.10 – trečioji sesija

Eglė Virpilaitienė ir Eglė Piščikaitė (LDM P. Gudyno restauravimo centras, Vilnius). M. K. Čiurlionio kūrinių „Miestas“ ir „Piramidžių sonata. Andante“ restauravimas.
Dr. Rasa Andriušytė-Žukienė (VDU, Kaunas). M. K. Čiurlionio „Piramidžių sonata“: mintys atsiradus trečiajam paveikslui.
Šarūnas Nakas (kompozitorius, muzikologas, Vilnius). Jei Paulssonas būtų atėjęs.

17.10–17.30 – kavos pertrauka

17.30 – diskusijos

 

 

 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

  Tinklalapis atnaujintas 2010.03.08