Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
      Laiškams      
 
     
 

Į skyriaus
pradžią
Adresas: Konstitucijos pr. 22, LT-08105, Vilnius. Tel.  (8-5) 219 59 60, (8-5)  212 28 88, faksas +370 5 212 28 88, el. paštas info[at]ndg.lt
Svetainė internete – http://www.ndg.lt
TEODORAS KAZIMIERAS VALAITIS (1934–1974)
2014 m. lapkričio 14 d. – 2015 m. vasario 1 d.


 

T. K. Valaitis. Gulinti mėlynu drabužiu. Apie 1970.

2014 m. lapkričio 14 d. Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta svarbiausia Lietuvoje rudens sezono paroda – Teodoro Kazimiero Valaičio (1934–1974) kūrybos retrospektyva.

Visuomenei geriausiai žinomas Valaičio kūrinys yra vienu iš Vilniaus simboliu tapusi „Vėtrungė“ Lazdynuose, bet jo palikimas, saugomas jo artimųjų Marianos Bruni ir Gedimino Kavaliausko, keliuose muziejuose ir kolekcionierių rinkiniuose yra didžiulis: piešiniai, interjero projektai, paveikslai, keramika, bronzos ir ketaus išliejos.

Parodos kuratorė ir išsamaus katalogo sudarytoja dr. Giedrė Jankevičiūtė ekspozicijai atrinko ryškiausius, skirtingus Valaičio kūrybos etapus geriausiai reprezentuojančius kūrinius. Interpretuojant Valaičio meninį palikimą, naudotasi amžininkų atsiminimais, stengtasi susieti kūrybos ir biografijos faktus, suteikti jiems socialinį ir kultūrinį foną.

Šio konteksto demonstravimas parodoje ypač svarbus, nes sovietmečio kasdienybėje Valaitis išsiskyrė viskuo: išvaizda, laikysena, interesais, užmojais, veikla. Vieniems jis imponavo, kitus erzino, bet domino ir traukė tiek vienus, tiek kitus. Jis netilpo sistemos rėmuose, gyveno plačiau, intensyviau, įvairiau net ir už didžiąją dalį menininkų. Išvaizdus, talentingas, vertinamas kolegų, mylimas moterų, lydimas sėkmės, atidus kūrybos ir kasdienybės estetikai, savo šlove pranokęs Lietuvos ribas: buvo žinomas Rygoje, Taline, Maskvos meninio elito sluoksniuose. Viskuo įsidėmėtina asmenybė, kurios gyvenimas tragiškai nutrūko pačiame zenite.

Valaičio kūrybos apžvalga atveria naujus liudijimus apie pastangas sutvirtinti Lietuvos saitus su Europa, priartinti sovietinį meną prie Vakarų kultūros, kartu siūlo permąstyti sovietinės laisvės ribų klausimą. Tačiau pirmiausia tai yra pasakojimas apie neeilinio talento kūrėją ir jį formavusią aplinką. Tai pasakojimas, kuris papildomai įprasmina savaime įspūdingą akistatą su puikiais grafikos, tapybos ir skulptūros darbais.

Gyvenimo ir kūrybos datos

Gimė 1934 07 04 Kaune.

1959
Baigė skulptūrą LSSR valstybiniame dailės institute.

1961
Pradėjo dirbti interjero skulptūros srityje.

1963
Sukūrė kalstyto metalo bareljefą Saulė Vilniaus kavinei „Dainava“.

1964
Sukūrė metalo kompoziciją Nemuno kraštas Alytaus restoranui „Nemunas“ ir interjero dekoracijas restoranui „Vasara“ Palangoje.

1965
Sukūrė dekoratyvinę sienelę Vilniaus restoranui „Gintaras“, dekoratyvinę kompoziciją Laivas Vilniaus restoranui „Palanga“.

1966
„Gintaro“ restorano dekoratyvinės sienelės versiją pritaikė dekoruoti Lietuvos skyrių Leipcigo pavasarinėje mugėje; nusiųstas į Vokietiją montuoti šio kūrinio – pirma išvyka už SSRS ribų.

1967
Pasaulinės parodos „Expo-67“ Monrealyje SSRS paviljono okeanografijos skyriuje įrengtas dekoratyvinis pano.

1968
Vaidino dailininką filme Kai aš mažas buvau (1968; rež. Algirdas Araminas); filmuodamasis pradėjo tapyti didelio formato paveikslus.

1969
Pasaulinei parodai „Expo-70“ Osakoje suprojektavo biomorfų sienelę, projektas liko neįgyvendintas. Sukūrė brangių ir pusbrangių akmenų stendą SSRS paviljonui San Paulo tarptautinėje mugėje.

1970
Sukūrė biomorfinių modulių dekoratyvinę kompoziciją Vilniaus restorane „Šaltinėlis“, išliedino iš ketaus skulptūrą Karys.

1971
Filmavosi pirmoje spalvotoje Lietuvos kino studijos istorinio filmo Herkus Mantas versijoje (rež. Almantas Grikevičius), vaidino viduramžių raitelį.

1973
Pastatydino geometrinių formų kinetinę metalo kompoziciją Vėtrungė Vilniaus Lazdynų mikrorajone.

1974
Pavasarį dirbo Dailininkų kūrybos namuose Palangoje. Rugsėjo 21 d. žuvo iki galo neišaiškintomis aplinkybėmis Smiltynėje – pagal oficialią versiją užduso gaisre. Palaidotas Vilniuje, Saulės kapinėse.

 

Parodos kuratorė – Giedrė Jankevičiūtė

Generalinis rėmėjas – Lietuvos mokslo taryba

Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, UAB Exterus

Informacinis rėmėjas – Lietuvos rytas

Organizatorius – Lietuvos dailės muziejaus Nacionalinė dailės galerija

Partneris – Vilniaus dailės akademija

Daugiau informacijos tel. (8 5) 212 29 97,
www.ndg.lt

 

 
 
 
[[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

  Tinklalapis atnaujintas 2014.11.17