Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
      Laiškams      
 
     
 

Į skyriaus
pradžią
Adresas: Konstitucijos pr. 22, LT-08105, Vilnius. Tel.  (8-5) 219 59 60, (8-5)  212 28 88, faksas +370 5 212 28 88, el. paštas info[at]ndg.lt
Svetainė internete – http://www.ndg.lt
ŠVEICARIJOS MENININKŲ PORTRETAI
2010 m. sausio–kovo mėn.
 

Nacionalinė dailės galerija tęsia dokumentinių menininkų portretų pristatymo programą ir, bendradarbiaudama su Šveicarijos kultūros fondu Pro Helvetia, galerijos auditorijoje pristato XX ir XXI a. Šveicarijos menininkus. Šešių kino vakarų metu bus galima susipažinti su keliais svarbiais, ypatingo tarptautinio pripažinimo sulaukusiais šveicarų menininkais: Maksu Billu, Dieteriu Rothu, Jeanu Tinguely, Romanu Signeriu, Paulu Klee ir Meret Oppenheim.

Nacionalinė dailės galerija tęsia dokumentinių menininkų portretų pristatymo programą ir, bendradarbiaudama su Šveicarijos kultūros fondu Pro Helvetia, galerijos auditorijoje pristato XX ir XXI a. Šveicarijos menininkus. Šešių kino vakarų metu bus galima susipažinti su keliais svarbiais, ypatingo tarptautinio pripažinimo sulaukusiais šveicarų menininkais: Maksu Billu, Dieteriu Rothu, Jeanu Tinguely, Romanu Signeriu, Paulu Klee ir Meret Oppenheim.


Sausio 27 d., ketvirtadienį, 18 val.
Maxas Billas - meistro žvilgsnis (Max Bill - das absolute Augenmass). Rež. Erich Schmid, 2008 m., 93 min.

Maxas Billas (1908-1994) – skulptorius, architektas, topografas, vienas žymiausių bei įtakingiausių XX a. šveicarų menininkų. Bauhaus Dessau mokyklos studentas pasižymėjo maištingu charakteriu, o jo kūryba - socialiniu ir politiniu angažuotumu. Didelį dėmesį menininkas skyrė ekologijai. Jo idėjos aktualios ir šiandien. 17.45 val. kviečiame į susitikimą su filmo režisieriumi ir Maxo Billo našle, meno istorike Angela Thomas.


Vasario 10 d., ketvirtadienį, 18 val.
Dieteris Rothas (Dieter Roth). Rež. Edith Jud, 2003 m., 115 min.


Dieteris Rothas (1930-1998) geriausiai žinomas dėl savo knygų meno bei iš gendančio maisto pagamintų skulptūrų bei paveikslų. Menine stilistika artimas Fluxus judėjimui, išsiskyrė iš jam priskiriamų menininkų tamsia, gaivališka energija. Sakoma, kad menininkas gyveno dvidešimties žmonių gyvenimą. Jo kūrybinis palikimas itin gausus. Filmas atskleidžia menininko vidinių išgyvenimų ir jų išorinės raiškos santykį. Dėmesys sutelkiamas susipinančioms meno ir gyvenimo, individualios kūrybos ir menininkų bendradarbiavimo temoms. Mėgėjiška kamera nufilmuotuose kadruose Dieteris Rothas rodomas kasdieniškoje aplinkoje. Menininko kasdienybė, jo aplinka bei kūriniai yra pagrindinės filmo siužeto ašys.


Vasario 24 d., ketvirtadienį, 18 val.
Jeanas Tinguely (Jean Tinguely). Rež. Peter K. Wehrli, 2003 m., 53 min.


Jeanas Tinguely (1925–1991) gerai žinomas kaip kinetinių skulptūrų, kuriose atsispindi dadaizmo įtakos, kūrėjas. Skulptūrų estetinė raiška apibūdinama metamechanikos terminu. Menininkas sulaukė milžiniško pripažinimo ne tik rimtosios kultūros sferoje – tarp meno specialistų, kritikų ir menu nuosekliai besidominčių žiūrovų, – tačiau buvo populiarus ir daug platesniuose visuomenės sluoksniuose. Toks viešas dėmesys, kokiu mėgavosi Jeanas Tinguley, ypač retas. Tad nenuostabu, kad ir jo kinematografinių portretų sukurta nemažai. Tačiau režisieriaus Peterio Wehrli filmas išsamiai ir visapusiškai apžvelgia ilgalaikę kūrybos raidą bei etapus. Tai puiki kinematografinė Jeano Tinguley biografija.


Kovo 10 d., ketvirtadienį, 18 val.
Signerio lagaminas – kelionė su menininku Romanu Signeriu (Signer‘s Suitcase – on the Way with the Artist Roman Signer). Rež. Peteris Liechti, 1996 m., 82 min.

Romanas Signeris (g. 1938) - pasaulyje pripažintas šiuolaikinis šveicarų menininkas, kuriantis videomeno darbus bei eksponuojantis videokamera užfiksuotas situacijas, kuriose veikia skulptūriškos ir erdviškos formos bei objektai, kartais – pats menininkas. Režisierius Peteris Liechti, kurdamas Romano Signerio portretą, pasitelkė kelio filmo žanrą: jame keliaujama nuo Šveicarijos Alpių iki rytinės Lenkijos, nuo Stromboli iki Islandijos. Filmas keri stebinančiais siužeto vingiais. Signeris tarsi numato maršrutą, tačiau palieka daug erdvės improvizacijai. Keliauti – tai aptikti vietas ir jas prakalbinti. Signeris jas atgaivina, pasitelkdamas kūrybinę įžvalgą ir visiškai paprastus veiksmus, pasižyminčius subtiliu humoru.


Kovo 17 d., ketvirtadienį, 18 val.
Paulis Klee: angeliška tyla (Paul Klee: The Silence of the Angel). Rež. Michael Gaumnitz, 2005 m., 130 min.


„Menas neatkuria tikrovės, jis tiesiog padaro ją matoma". Ši mintis, ilgainiui tapusi pagrindiniu modernaus meno principu, buvo esminė menininko Paulo Klee (1879-1940) kūrybos idėja. Paveiktas jį supančios tikrovės, menininkas siekė atvaizduoti dimensijas, slypinčias „akivaizdžiosios" tikrovės užribiuose. Klee, kaip Kandinskis ir Delauny, pakeitė klasikinį kompozicijos supratimą. Tapyboje tapo svarbus ne tik ritmas ir judesys, bet ir kontrastas bei įtampa. Menininkas žvelgė į piešinį iš praktiko pozicijos ir rėmėsi muzikine kompozicijos logika. Tai leido jam įveikti abstraktumo bei figūratyvumo opoziciją ir kurti polifoninius, daugiakrypčius kūrinius.


Kovo 31 d., ketvirtadienį, 18 val.
Imago: Meret Oppenheim. Rež.: Pamela Robertson-Pearce, Anselmas Spoerri, 1990 m., 90 min.


Šveicarų menininkė Meret Oppenheim (1913-1985) išgarsėjo sukūrusi kailinį puodelį, tapusį vienu garsiausių siurrealistinio meno kūrinių-objektų. Šį kūrinį menininkė sukūrė 1936 m., kai jai buvo dvidešimt treji. Po metų Oppenheim paliko Paryžių ir išvyko į Bazelį su tikslu studijuoti meno istoriją ir pateisinti jai tekusį pasaulinį pripažinimą. Tačiau menininkę ištiko gili depresija, varginusi septyniolika metų. Filmas įkvepiančiai pasakoja apie moterį, radusią jėgų pakilti po ilgai užsitęsusios krizės - jame remiamasi Meret Oppenheim dienoraščiais, laiškais ir eilėraščiais, kuriuos skaito Glenda May Jackson (kontroversiškai vertinta britų teatro ir kino žvaigždė, dabar – parlamento narė). 17.45 val. kviečiame į susitikimą su filmo režisiere Pamela Robertson-Pearce.


Renginį remia Šveicarijos kultūros fondu Pro Helvetia bei Šveicarijos Konfederacijos generalinis konsulatas Lietuvoje.

Įėjimas į kino seansus nemokamas. Filmai originalo kalba su lietuviškais subtitrais.
Papildomą informaciją teikia Živilė Etevičiūtė tel. (8 5) 219 59 65, zivile[at]ndg.lt
Nacionalinė dailės galerija, Konstitucijos pr. 22, LT-08105 Vilnius,


Nacionalinės dailės galerijos informacija

 

 
 
 
[[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

  Tinklalapis atnaujintas 2011.03.21