Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
      Laiškams      
 
     
 

Į skyriaus
pradžią
Adresas: Konstitucijos pr. 22, LT-08105, Vilnius. Tel.  (8-5) 219 59 60, (8-5)  212 28 88, faksas +370 5 212 28 88, el. paštas info[at]ndg.lt
Svetainė internete – http://www.ndg.lt
PARODA „LIETUVOS KINAS IR DAILĖ“
ANOTACIJA
 

A. Ničius. Scenovaizdžio eskizas. V/f "Perskeltas dangus", LKS, 1974 (Rež. M. Giedrys, operat. J. Tomaševičius)

Spalio 15 d., penktadienį, 18 val. Nacionalinė dailės galerija (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) kviečia į tarptautinės kino ir videomeno parodos „Milijonas ir viena diena" bei kino dailės parodos „Lietuvos kinas ir dailė" atidarymus ir specialiąją atidarymo programą. Šia proga Nacionalinė dailės galerija bus atvira lankytojams iki 22 val. Spalio 15 d. 11 val. įvyks spaudos konferencija, kurioje dalyvaus NDG vadovė Lolita Jablonskienė, parodos „Milijonas ir viena diena" kuratoriai Giedrius Gulbinas, Eglė Mikalajūnaitė, Dovilė Tumpytė bei menininkai Deimantas Narkevičius (Lietuva) ir Tamás St. Auby (Vengrija); parodos „Lietuvos kinas ir dailė" kuratoriai Donata Griciutė ir Helmutas Šabasevičius, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorė Regina Lopienė. Parodos veiks iki gruodžio 19 d.

Kino dailė – neatsiejama kino meno dalis. Kino dailininkas pirmasis žodinę scenarijaus kalbą paverčia vizualia. Jis kuria „tikrovės iliuziją" ir kino filmą kreipia tam tikra stilistine vaga. Tuo būdu kino scenovaizdžiai padeda realizuoti režisūrinį sumanymą. Jie gali būti eksplikaciniai, sukurti vaizduojamosios dailės priemonėmis, arba natūriniai, kai vaizdai tiesiogiai parenkami gamtoje. Priklausomai nuo filmo žanro ir kino dailininko braižo, eskizai gali tiksliai vaizduoti būsimo filmo veiksmo vietas, arba būna abstraktūs – perteikiantys tik nuotaiką ir filmo stilių. Dažniausia jie yra susiję su to laiko vaizduojamąja daile, bendrosiomis jos tendencijomis. Lietuvių kino dailės pamatą klojo įvairių specialybių menininkai, savo veiklą pradėję XX a. 6-ojo dešimtmečio antrojoje pusėje.

Šioje parodoje atsispindi 6-8-ojo dešimtmečių laikotarpis, kai subrendo dailininkų karta, kuri, nepaisydama sovietinės valdžios apribojimų, sukūrė savitą lietuvių kino dailės kalbą, sykiu atskleidžiančią ir individualų kūrėjų braižą. Specifines estetines nuostatas nuo pat pradžių įtakojo modernizacijos procesai - pokyčiai vaizduojamojoje dailėje, ypač tapyboje, tiesiogiai veikė ir kino dailininkų raišką. Pirmieji kino dailininkai, kurių eskizus matome šioje parodoje, buvo architektai (Arūnas Žebriūnas (g. 1930), Algirdas Ničius (g. 1929)), grafikai (Vytautas Kalinauskas (1929-2001), Algimantas Švažas (1933-2003)), tapytojai (Juzefa Čeičytė (g. 1922), Jeronimas Čiuplys (1928-1999)) ir tik vienas kitas scenografas (Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė (g. 1947)). Tiesa, nuo pat lietuviško kino gyvavimo pradžios jis buvo itin glaudžiai susijęs su teatru. Abi institucijos dažnai „dalijosi" tais pačiais menininkais. Dauguma kino dailininkų iš pradžių dirbo teatro scenografais (ar kitaip buvo susiję su teatru), vėliau „perbėgo" į kino meną. Pasak grafiko, kino dailininko Vytauto Kalinausko: „Kino specifika iš dailininko reikalauja daug nieko bendra su teatru neturinčių sprendimų, tačiau darbas teatre ir kine vienas kitą papildo, savaip praturtina".

Lietuvos kino dailę, kaip ir kino meną, dažnai kūrė ne profesionalai, tačiau tuo ji yra unikali. Kino dailininkas, kartu su kino režisieriumi gilindamasis į kitų meno šakų raiškos priemones, savitai suvokė kino dailės specifiką. Parodoje eksponuojami eskizai iš Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejaus rinkinio liudija, kaip ilgainiui laisvėjo ir savarankiškėjo kino dailės kalba. Dailininkai atsiribojo nuo tiesioginio vaizdo perteikimo popieriuje ir rinkosi abstraktesnes siužeto perteikimo priemones.

Donata Griciutė
 

 
 
 
[[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

  Tinklalapis atnaujintas 2011.01.05