Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
      Laiškams      
 
     
 

Į skyriaus
pradžią
Adresas: Konstitucijos pr. 22, LT–08105, Vilnius. Tel.  +370 5 212 2997, + 370 5  212 888, faksas +370 5 2122888, el. paštas info[at]ndg.lt. Svetainė internete – http://www.ndg.lt

NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJOJE – FILMAS APIE A. STASIULEVIČIŲ

Aloyzas Stasiulevičius. Mėlynos sankryžos. 1998 m. Drobė, aliejus. 81x100. K. Vanago nuotrauka

Lietuvos dailės muziejus lapkričio 6 d., penktadienį, 17.30 kviečia į dokumentinio filmo „Kūrybos erdvė“ apie tapytoją Aloyzą Stasiulevičių premjerą Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius).

Tapytojo Stasiulevičiaus (g. 1931) kūryba yra savitas XX a. Lietuvos dailės fenomenas. Per keturis kūrybos dešimtmečius dailininkas sukūrė originalią Vilniaus miesto kaip urbanistinio paminklo, Lietuvos kultūros ir istorijos lopšio viziją. Dailininko kūryba konceptualiai orientuota į miesto ir tautos istorijos refleksijas.

Dailininko paveikslai filme gretinami su Vilniaus miesto vaizdais skirtingu metų laiku. Petro ir Povilo bažnyčios interjero ir eksterjero vaizdai gretinami su Stasiulevičiaus „Baroko skulptūrų“ ciklu, rodomi Vilniaus universiteto ir Šv. Jonų bažnyčios, Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių, Šv. Mykolo bažnyčios ansambliai bei juos interpretuojantys dailininko paveikslai.

Filme užfiksuotos Vilniaus miesto šventės, kuriose dalyvauja ir dailininkas. Šie kadrai gretinami su dailininko sukurtais „Verbų“ , „Kristaus kančios istorijos“ paveikslų ciklais.

Filme užfiksuotas ir savo įprastoje erdvėje kuriantis dailininkas. Žiūrovams bus netikėta pamatyti, kad Stasiulevičius dirba klūpėdamas, tarsi ankstyvojo renesanso meistras Fra Angelico. Tapo ne vien teptuku – kloja dažus tiesiai iš tūbelės, naudoja tašizmo techniką, koliažą. Išgirsime dailininko pasisakymus apie profesinius, amato dalykus, ir apibendrinančias mintis apie meno ir menininko paskirtį visuomenėje; apie pareigas, kurias kūrėjui skiria jo talentas.

Įžvalgomis apie A. Stasiulevičiaus kūrybą filme dalijasi menotyrininkė ir filosofas.
Anot doc. dr. Nijolės Tumėnienės, apie Vilnių XX a. dar niekas tapyboje nesudėjo įspūdingesnės dainos kaip Stasiulevičius. Savo paveiksluose menininkas apdainavo šio miesto dvasią – nuostabią kintančią regimybę, jo istoriją ir dabartį.

Prof. dr. Krescencijus Stoškus pastebi: „Įkvepianti tobulybė – skystų kristalų televizoriai“, – skaitome šiandien užrašus Vilniaus reklaminiuose skyduose. Graikus įkvėpdavo dievai ir mūzos, viduramžių riterius – moterys. Stasiulevičių įkvepia Vilnius. Vilnius – jo genijus, demonas, geroji dvasia. Stasiulevičius atsidavęs Vilniui ir kaip menininkas, ir kaip pilietis, ir kaip žmogus. Tarybiniais laikais jis ne kartą yra prisidėjęs prie pasipriešinimo akcijų prieš fanatiškų biurokratų sumanymus griauti istorinius paminklus ir „modernizuoti“ senamiestį. Jis tarsi budėjo miesto sargyboje. Tai buvo jo kūrybinio atsidavimo tęsinys ir priedermė. Kartais atsidedama ir atsiduodama už pinigus, už apdovanojimus, už pareigas ar tiesiog iš inercijos. Jam atsidėjimo pagrindas – žavėjimasis ir pagarba menui, miestui, civilizacijai, visai kultūrai“.

Filmo autorius (scenaristas, režisierius, operatorius ir prodiuseris) – Algirdas Tarvydas, sukūręs dokumentinius filmus apie iškilias kultūros asmenybes: Mariją Gimbutienę, Bernardą Brazdžionį, Laimoną Noreiką, Norbertą Vėlių, Moniką Bičiūnienę ir daugelį kitų. Tris metus kurtą filmą apie A. Stasiulevičių filmo autorius skiria Vilniui – Europos Kultūros sostinei.

Vargonininkės Jūratės Landsbergytės Vilniaus arkikatedros vargonais atliekama M. K. Čiurlionio muzika - svarbus prasminis filmo elementas. Dailėtyrininkai pažymi Stasiulevičiaus paveikslų muzikalumą, ypatingą harmonijos ir ritmo jausmą.

Vertėjai Laimutė Zabulienė, Loik Salfati, Daiva Petereit, Dalija Epštein filmą „Kūrybos erdvė“ nepriekaištingai išvertė į anglų, prancūzų, vokiečių, rusų kalbas. Planuojama filmą šiomis kalbomis įgarsinus išleisti, nes Lietuva iki šiol, anot kino dokumentininko A. Tarvydo, neturi filmų, reprezentuojančių Lietuvos dailininkus Europoje ir pasaulyje.

Šis filmas – jau antras bandymas kine atskleisti dailininko A. Stasiulevičiaus kūrybos fenomeną. 1997 m. kino dokumentininkai Juozas Matonis ir Vytautas Damaševičius, antrą dešimtmetį kuriantys filmų ciklą “Menininkų portretai”, vienu pirmųjų savo filmų herojų taip pat pasirinko A. Stasiulevičių.

Filmą rėmė Kultūros rėmimo fondas, Vilniaus miesto savivaldybė. Trukmė 52‘49” Maloniai kviečiame.

Daugiau informacijos tel. 8 620 97 101, 8 698 82 544.

 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

  Tinklalapis atnaujintas 2010.03.08