Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
      Laiškams      
 
     
 

Į skyriaus
pradžią
Adresas: Konstitucijos pr. 22, LT-08105, Vilnius. Tel.  (8-5) 219 59 60, (8-5)  212 28 88, faksas +370 5 212 28 88, el. paštas info[at]ndg.lt
Svetainė internete –
http://www.ndg.lt

 

Tarptautinė paroda „Arbit Blatas. Sugrįžimas į tėvynę“

ARBIT BLATAS. TRUMPA BIOGRAFIJA
Svarbesnės gyvenimo datos, parodos apdovanojimai

 

Arbit Blatas. „Autoportretas“ (fragmentas). Drobė, aliejus. Lietuvos dailės muziejus

1908 m. lapkričio 19 d. Kaune gimė Neemija Arbitblatas (Arbit Blatas), vienturtis vaikas muzikos instrumentų prekybininko šeimoje.

1917 m. piešti pramoko vaikų namuose Poltavoje, kur Pirmojo pasaulinio karo metais su žydų pabėgėliais septynerius metus glaudėsi ir Arbitblatų šeima.
Šeimai grįžus į Lietuvą, lankė Kauno žydų realinę gimnaziją, kur dailės mokytoju dirbo Vilniaus meno mokyklos auklėtinis Jokūbas Mesenbliumas (Jacques Missene), bei privačias Justino Vienožinskio pamokas.

1924–1926 m. mokėsi Berlyno dailės akademijoje (Reichsakademie), lankėsi Drezdene.

1926 m. pasiekė Paryžių, įsikūrė Monparnase, Gaîté g-vėje. Šešeri metai buvo skirti studijoms dailės mokyklose: Académie Lhote, Académie de la Grande Chaumière, Académie Julian.
Kaune, Lietuvių dailės draugijos surengtoje Pavasario parodoje, eksponavo paveikslus „Nature morte“ ir „Filosofo tipas“.

1927 m. Pavasario parodoje dalyvavo su paveikslu „Senas žydas“.
Kaune, Biržos salėje, surengė parodą drauge su tapytoju A. Šimkūnu.

1928 m. kartu su S. Greenburgu surengta paroda Kaune. Arbitblatas eksponavo 35 kūrinius: figūrines kompozicijas („Pajacai“, „Juokdarys“), portretus (dailininko Leonardo Kazoko, rašytojo, vertėjo ir literatūros kritiko Juozo Tysliavos), peizažus („Miškas“, „Pro mano langą Paryžiuje“), natiurmortus, keletą aktų, etiudų.

Nuo 1929 m. dalyvavo kasmetėse prancūzų meno parodose Salon d’Automne ir Salon des Tuileries.

1932 m. įsteigė pirmą privačią Meno galeriją Kaune (Nepriklausomybės a. 3).

1933 m. pirmoji personalinė paroda Paryžiuje, Galerie van Leer.
Vedė Sylvią Satenstein; pora susilaukia dukrelės Dorotėjos.
Kaune, Meno galerijoje (Gedimino g. 36) atidarė „N. Arbitblato apžvalginę paveikslų parodą“; eksponavo 57 tapybos darbus, tarp jų – Juozo Vaičkaus, du Juozo Albino Herbačiausko portretus, figūrines kompozicijas „Mano šeimyna“, „Vaikai“, Lietuvos peizažus „Marijampolė“, „Prieblanda. Nidoje“, natiurmortus „Gėlės“, „Žuvis“, „Paryžiaus kavinės stalas“, „Mano kostiumas“, keletą aktų („Mulatė“).

1934 m. paroda Paryžiuje, Galerie Mouradian-Vallotton.
Paroda „Painting by Nicolai Arbit-Blatas“ Pierre Matisse Gallery Niujorke (Fuller Building, 51 East / 57 Street); eksponavo kūrinius lietuviška tematika („Dievukai“, „Sniegas“, „Nida“), Paryžiaus peizažus, natiurmortus.

1935 m. tapo pietų Prancūzijoje – Serė (Céret), Kajure (Callioure), Pajūrio Banjulse (Banyuls-sur-Mer).
Parodą Galerie de l’Elysée, po kurios du muziejai (Musée de Grenoble ir Jeu de Paume) įsigyja autoriaus darbų.

1936 m. pirmą kartą lankosi Venecijoje.

1939 m. emigruoja į Niujorką.

1941 m. Arbit Blatui suteikta JAV pilietybė.
Štuthofo koncentracijos stovykloje miršta motina. Tėvą, išgyvenusį Dachau, palūžusia sveikata sūnus parsivežė į Niujorką; čia jis išgyveno vos kelis mėnesius.

1947 m. tampa tikruoju Paryžiaus Rudens salonų (Salon d’Automne) nariu.

1962 m., perteikdamas Bertoldo Brechto ir Kurto Weillio zingšpylio „Operos už tris skatikus“ scenas, įvykius bei personažus, sukūrė charakterinių skulptūrų, tapybos darbų ir du aplankus ranka spalvintų litografijų. Novatoriška autorių kūryba dailininkas domėjosi nuo 1928 m., matė jos premjerą Berlyne. 1954 m. Niujorko Theatre de Lys (Grenič Vilidždas, 121 Christopher St.) parodė savą zongų operos versiją; naujame pastatyme Dženę Avietę vaidino Kurto Weillio našlė Lotte Lenya.

1967 m. Paryžiaus Musée de l’Orangerie įsigijo Arbit Blato sukurtą dailininko Chaïmo Soutine’o skulptūrą, kurią dailininkui užsakė Prancūzijos Respublikos vyriausybė.

1973 m. Hamburge, britų režisieriui Christopheriui Nupenui filmuojant operos spektaklį „Karmen – svaja ir likimas“, sutiko garsią amerikiečių operos dainininkę ir režisierę Reginą Resnik. Pora susituokė 1975 m.
Venecijoje, Džudekos saloje, įsigijo namus, kuriuose kasmet lankosi.

1975–1984 m., bendradarbiaudamas su Regina Resnik, sukūrė scenovaizdžių ir kostiumų šiems operų pastatymams: R. Strausso „Elektrai“ (Venecija, Gran Teatro La Fenice; Lisabona, Teatro Nacional de São Carlos; Strasbūras, Opéra national du Rhin), G. Bizet’o „Karmen“ (Hamburgas, Staatsoper), R. Strausso „Salomėjai“ (Lisabona, Teatro Nacional de São Carlos), G.. Verdi „Falstafui“ (Varšuva, Teatr Wielki; Venecija, Gran Teatro La Fenice; Lisabona, Teatro Nacional de São Carlos), P. Čaikovskio „Pikų damai“ (Vankuveris, Vancouver Opera Association; Sidnėjus, Sydney Opera House), W. Waltono „Lokiui“ ir G.. C. Menotti „Mediumui“ (Lisabona, Teatro Nacional de São Carlos).

1978 m. už nuopelnus prancūzų menui Arbit Blatui suteikiamas Prancūzijos Garbės legiono riterio vardas (Chevalier de la Légion d’Honneur).

1980 m. istoriniame Venecijos gete, Campo del Ghetto Nuovo, atidengtas paminklas holokausto aukoms atminti – septynių bronzinių bareljefų kompozicija. Bareljefų kopijos yra Paryžiuje, Holokausto memoriale nežinomiems žydų kankinams (1981), Niujorke, Dago Hammarskjoldo aikštėje priešais JTO pastatą (1982), ir Kaune, IX forto muziejuje (bareljefus padovanojo dailininko našlė Regina Resnik Blatas, 2003).
Dailininkas apdovanotas aukso medaliu Venezia Riconoscènte.

1982 m. paroda „Blatas e la Scuola di Parigi“, skirta garsiesiems Paryžiaus mokyklos meistrams, Venecijoje, San Samuele bažnyčioje.
Dailininkas apdovanotas medaliu Masada (Izraelis).

1984 m. tapybos, skulptūros ir piešinių paroda „Operos už tris skatikus“ tema Venecijos Teatro Goldini.
Po poros metų eksponuota Museum of the City (Niujorkas) ir Goethe-Institut (Torontas).

1986 m. Paryžiaus Musée Bourdelle surengė pirmą didelę parodą, skirtą Paryžiaus mokyklos meistrams. Joje buvo eksponuoti garsių dailininkų portretai.
Ta proga Monparnase, Gaston Baty skvere, iškilmingai atidengta Arbit Blato sukurta Chaime’o Soutine’o skulptūra, už kurią autorius po metų buvo apdovanotas Medaille de Vermeil.

1988 m. paroda „Arbit Blatas and his New York World of Music and Theater“ Museum of the City of New York.

1989 m. Bulonės-Bijankūro Musée des Années Trentes dailininkas padovanojo keturiasdešimt Monparnaso bičiulių portretų, tapusių unikaliu XX a. prancūzų meno istorijos dokumentu. Po metų muziejuje buvo įrengta nuolatinė ekspozicija.

1991 m. Paryžiuje, Bulonės-Bijankūro rotušės skvere, atidengta dailininko skulptūra bičiuliui Jacques’ui Lipchitzui atminti.

1994 m. Arbitblatui suteikiamas Prancūzijos Garbės legiono karininko vardas (Officier da la Légion d’Honneur).
Paroda „Arbit Blatas at the Teatre“ Londono Grosvenor Gallery; eksponuota daugiausia muzikų portretų, scenovaizdžių.

1997 m. retrospektyvinė Arbit Blato tapybos ir skulptūros paroda Niujorko Beacon Hill Fine Art (Madison Avenue).
Paroda „Aspects of Venise“ („Venecijos veidai“) Niujorko Eastlake Gallery.

1998 m. aplanko savo gimtąjį Kauną.

1999 m. balandžio 27 d. mirė savo namuose Manhatane (Niujorkas, 56-oji g-vė).

2008 m., minint dailininko 100-metį, Žydų religijos instituto Hebrajų bendruomenės koledže (Hebrew Union College-Jewish) Institute of Religion Niujorke surengė parodą „Arbit Blatas: A Centenary Exhibition“.

2010 m. gegužę–birželį Arbit Blato kūriniai buvo eksponuojami Kaune, Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, greta kitų Paryžiuje kūrusių lietuvių dailininkų – Vytauto Kasiulio, Antano Mončio, Prano Gailiaus, Žibunto Mikšio.






 

 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

  Tinklalapis atnaujintas 2011.06.29