Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
      Laiškams      
 
     
 

Į skyriaus
pradžią
Adresas: Konstitucijos pr. 22, LT-08105, Vilnius. Tel.  (8-5) 219 59 60, (8-5)  212 28 88, faksas +370 5 212 28 88, el. paštas info[at]ndg.lt
Svetainė internete –
http://www.ndg.lt

 

Tarptautinė paroda „Arbit Blatas. Sugrįžimas į tėvynę“

REGINA RESNIK BLATAS „ARBIT BLATAS“
 

Regina Resnik Blatas. 
Lietuvos dailės muziejaus archyvas

Kai 1939 m. Arbit Blatas atvyko į Londoną eksponuoti savo kūrinių, Hitleris buvo ką tik įsiveržęs į Lenkiją. Blato tėvai tuo metu buvo Kaune. Dailininkas daugiau niekada nepamatė savo motinos.

Praėjo daugiau nei 70 metų. Jau 2011-ieji. Arbit Blato kūryba sugrįžo į jo tėvynę.

Arbit Blatas gimė 1908 m. lapkričio 19 d. Kaune. Dailininko talentas atsiskleidė labai anksti ir jau penkiolikos metų jis eksponavo kūrinius savo gimtojoje šalyje. Dvidešimt vienerių Blatas išvyko į Paryžių ir tapo jauniausiu garsiosios menininkų grupės, vadinamos Paryžiaus mokykla, nariu. Kai jam buvo dvidešimt ketveri, Paryžiaus Jeu de Paume galerija įsigijo pirmąjį šio jauno menininko kūrinį. Tuo metu jis jau buvo daugelio žymių Paryžiaus tapytojų kolega ir bičiulis, tapė ir kūrė jų skulptūrinius portretus. Portretuojamųjų sąraše – legendomis tapę dailininkai: Vlaminckas, Soutine‘as, Picasso, Utrillo, Braque‘as, Zadkine‘as, Léger, Dérainas, Bonnard‘as, Vuillard‘as, Matisse‘as, Dufy, Van Dongenas, Cocteau, Marquet ir daugelis kitų. Aliejumi tapyti ir iš bronzos nulieti jų portretai saugomi XX a. 4 dešimtmečio muziejuje (Musée des Années Trente), Paryžiuje, kaip unikalūs to meto dokumentai.

Iš karo draskomos Europos kartu su žmona ir maža dukra Blatas išvyko į Jungtines Valstijas. Tapo Amerikos piliečiu ir įsitvirtino kaip šiuolaikinės tapybos kūrėjas. Po karo jis gyveno tarp Niujorko ir Prancūzijos, kur 1947 m. buvo išrinktas Rudens salono (Salon D‘Automne) nariu visam gyvenimui. 1967 m. Blatas sukūrė natūralaus dydžio bronzinę savo kolegos ir bičiulio Chaimo Soutine‘o skulptūrą. Paryžiaus miesto savivaldybė 1987 m. ją pastatė Monparnase. Kito artimo bičiulio ir kolegos Jacques‘o Lipchitzo natūralaus dydžio statula dabar stovi Bulonės savivaldybės sode.

Už nuopelnus Prancūzijos menui 1978 m. Prancūzijos vyriausybė Blatui, žymiam Paryžiaus mokyklos atstovui, suteikė Garbės legiono riterio vardą. 1994 m. jis gavo aukštesnįjį Garbės legiono karininko vardą.

Karo metu Blato tėvai buvo išvežti iš Lietuvos. Motina žuvo Štuthofo koncentracijos stovykloje. Tėvas per stebuklą išgyveno Dachau. Po karo Blatas sugrįžo į Prancūziją, iš kur palaužtos sveikatos tėvą persivežė į JAV. Traumuotas motinos mirties, dailininkas ilgai nesiėmė holokausto temos – iki XX a. 8-ojo dešimtmečio pabaigos. Tik tuomet ši tema atsiskleidė Blato kūryboje. Ypač garsus jo septynių įspūdingų bareljefų ciklas, skirtas pirmajam žydų getui atminti, pavadintas „Holokausto monumentu“. Šis kūrinys eksponuojamas keturiose šalyse: Italijoje, Prancūzijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Lietuvoje – 2003 m. šį kūrinį padovanojau Kauno IX forto muziejui.

Sėkmingai susiklosčius aplinkybėms, Blatui teko matyti pasaulyje išgarsėjusią „Operos už tris skatikus“ premjerą Berlyne. Šis novatoriškas Kurto Weillo ir Bertholdo Brechto muzikinio teatro kūrinys įkvėpė dailininko kūrybą septyniasdešimčiai metų. Jo kūrinių, vaizduojančių „Operos už tris skatikus“ scenas ir veikėjus, rinkinį sudaro 18 portretų, 10 skulptūrų, kelios didžiulės drobės ir litografijos. 1962 m. pasirodžius pirmajam „Operos už tris skatikus“ litografijų albumui, jo pratarmėje pagrindinio vaidmens atlikėja, legendinė dainininkė ir Kurto Weillo našlė Lotte Lenya, dėkoja Blatui už originalų šio kūrinio perteikimą.

8-ajame dešimtmetyje Blatas ėmėsi naujos veiklos – kurti teatrui. Bendradarbiaudami mes pastatėme devynias operas – Blatas buvo scenografas ir kostiumų dailininkas, o aš – režisierė ir dažnai pagrindinio vaidmens atlikėja. Tai „Elektra“ (Teatro La Fenice, Venecija, Teatro Sao Carlos, Lisabona, Opéra du Rhin, Strasbūras); „Karmen“ (Hamburgo valstybinė opera); „Salomė“ (Teatro Sao Carlos); „Falstafas“ (Teatr Wielki, Varšuva, Teatro La Fenice, Teatro Sao Carlos, Madrido festivalis); „Pikų dama“ (Vankuverio operos asociacija, Sidnėjaus operos rūmai) ir „Lokys“ bei „Mediumas“ (Teatro Sao Carlos).

9–10-uoju dešimtmečiais Niujorke, Paryžiuje, Londone ir Venecijoje buvo surengtos didelės Blato kūrinių parodos. 1990 m. visa Paryžiaus mokyklos kolekcija: portretai, piešiniai ir bronzinės skulptūros, buvo eksponuota XX a. 4-ojo dešimtmečio muziejuje, Bulonėje-Bijankūre. Nuo 1998 m. ji šiame muziejuje rodoma nuolat – 2000 m. mano dovanoti vyro kūriniai dabar eksponuojami viename muziejaus aukšte.

2008 ir 2009 m., žymint šimtąsias dailininko gimimo metines, Žydų religijos instituto Hebrajų bendruomenės koledže (Hebrew Union College-Jewish Institute of Religion), Niujorke, buvo surengta paroda „Arbit Blatas: šimtmečio jubiliejus“. Šioje parodoje atsiskleidė dailininko kūrybos visuma: dramatišką holokausto skulptorių ir gyvastingą romantišką tapytoją. Žymus prancūzų dailės kritikas Jeanas Bouret taip apibūdino Blato kūrybą: „Jo tapyboje dominuoja spalva, jo paletėje – įvairios spalvos, tokios pat gyvos ir jausmingos, kaip ir pats žmogus.“ Apie kitą Blato kūrybos pusę – apie „Holokausto monumentą“ – svarbus italų meno istorikas Enzo di Martini rašė: „Tarsi kontrastas jo tapybos darbams bronzos kūriniai alsuoja pykčiu ir tragedija.“

1975 m. mes su Blatu priėmėme kvietimą atvykti į Lietuvą Tuomet buvome neseniai vedę ir dirbome Varšuvoje. Buvo visai kiti laikai. Jis neatsivežė savo kūrinių. Atvažiavome kaip svečiai: Blatas – beveik po keturiasdešimties metų, o aš pirmą sykį. Vėl sugrįžome 1988 m. Tai buvo paskutinė Blato kelionė į Lietuvą. Tąsyk apsilankėme Kauno IX forto muziejuje. Po Blato mirties 2003 m. aš atvykau į Kauną ir padovanojau „Holokausto monumentą“ IX fortui. Tuomet dar nė neįsivaizdavau, kad jo tėvynei ryšiuosi padovanoti didžiulę dailininko kūrinių kolekciją.

Apgailestauju, kad negaliu kartu su jumis dalyvauti šiame didžiame ir atmintiname įvykyje. Džiaugiuosi, kad mano sūnus, Michaelas Philipas Davisas, atstovaus Blatui ir man. Michaelas yra Blato posūnis, tačiau buvo jam ištikimas kaip tikras sūnus. Jis, dirbdamas kartu su nuostabiais kolegomis Niujorke ir Vilniuje, ypač daug prisidėjo, kad pavyktų surengti šią parodą.

Noriu nuoširdžiai padėkoti Lietuvos dailės muziejaus direktoriui p. Romualdui Budriui ir jo bendradarbiams, Lietuvos kultūros ministrui p. Arūnui Gelūnui ir Lietuvos generaliniam konsului Niujorke p. Valdemarui Sarapinui. Paskutinis padėkos žodis tenka didžiam Blato bičiuliui p. Viliui Kavaliauskui. Be jo pagalbos ši dovana nebūtų taip sklandžiai pasiekusi jo tėvynės. Šiandien ir visados.




 

 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

  Tinklalapis atnaujintas 2013.08.12