Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
      Laiškams      
 
     
 

Į skyriaus
pradžią
Adresas: Konstitucijos pr. 22, LT-08105, Vilnius. Tel.  (8-5) 219 59 60, (8-5)  212 28 88, faksas +370 5 212 28 88, el. paštas info[at]ndg.lt
Svetainė internete – http://www.ndg.lt
TARPTAUTINĖ PARODA „ARBIT BLATAS. SUGRĮŽIMAS Į TĖVYNʓ
Ponios Reginos Resnik Blatas dovana Lietuvos tautai

ARBIT BLATO KOLEKCIJA VILNIUJE

Arbit Blatas. „Autoportretas“. Drobė, aliejus. Lietuvos dailės muziejus

Džiugi žinia apie pasaulinį pripažinimą pelniusio, iš Lietuvos kilusio dailininko Arbit Blato kūrybinio palikimo perdavimą Lietuvos dailės muziejui mus pasiekė dar pernai vėlyvą rudenį. Nors mūsų muziejuje jau saugoma ne viena dailininkų dovanota kolekcija, ši dosni dovana tapo ypatingu įvykiu, nepaprastai pradžiuginusiu muziejaus bendruomenę. Ją Lietuvos tautai įteikė dailininko našlė, garsi operos dainininkė ir režisierė Regina Resnik Blatas. Didžiulį – 340 kūrinių dailininko Arbit Blato rinkinį muziejus perėmė iš Niujorko meno vertybių saugyklos ir dailininko vilos Venecijoje. Išskirtinės reikšmės kolekcija sėkmingai buvo atvežta į dailininko tėvynę, nes Arbit Blato šeima ir Lietuvos diplomatai Niujorke bei Vilniuje uoliai rūpinosi jos perdavimu ir persiuntimu į Lietuvą. Be to, didelę pagalbą muziejui nuolat teikė Arbit Blato šeimos bičiulis ir muziejaus nuolatinis konsultantas Vilius Kavaliauskas. Tikimės, kad Reginos Resnik Blatas padovanotos neįkainojamos dailininko kolekcijos paroda Nacionalinėje dailės galerijoje ir būsimos parodos Lietuvoje bei užsienyje sulauks deramo visuomenės dėmesio ir ženkliai praturtins mūsų kultūrą.

Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys
 

PARODOS ANOTACIJA

Modernizmo klasikas, kosmopolitas, aktyvus tarptautinės meno scenos dalyvis Arbit Blatas (1908–1999) priklausė pokario humanistų kartai. Kūrybinį kelią pradėjo gimtinėje, studijavo Vokietijos ir Prancūzijos dailės mokyklose. Berlyne pažino ekspresionizmo dailę, Paryžius subrandino šiuolaikišką meninę dailininko pasaulėjautą. Ryškus talentas bei meninės kalbos originalumas suartino Arbit Blatą su jaunąja Paryžiaus mokyklos (École de Paris) menininkų karta. Europos menų sostinė priglaudė daugybę meno alkį jautusių jaunų žmonių, įtikėjusių europietiškų tradicijų tėvynės tolerancija. Laisve alsuojanti atmosfera, nevaržoma dvasia, bičiulystės šiluma tapo tarpukario Paryžiaus mitu, nenuvylusiu kuklaus romanofilinėmis nuotaikomis gyvenusio Kauno gimnazisto lūkesčių. Jokūbo Mesenbliumo ir Justino Vienožinskio mokinio kūrybai lemiamos įtakos turėjo sąlytis su moderniąja daile bei menų sostinėje užsimezgusi draugystė su gyvaisiais modernizmo klasikais – Maurice’u Utrillo, Pierre’u Bonnard’u, Pablo Picasso, Maurice’u de Vlamicku, Fernand’u Léger, Tsugouharu Foujita ir kt. Paryžius subrandino ir atskleidė atpažįstamą ekspresyvų, spontanišką meninį Arbit Blato braižą. Svarbus vaidmuo teko gausiai tautiečių litvakų bei žydų dailininkų bendruomenei iš Rytų ir Vidurio Europos, vienijamai kilmės ir kalbinės jidiš kultūros. Pagrindinės menininkų pajėgos susibūrė pagarsėjusiose Monparnaso talentų kalvėse La Ruche bei Cité Falguière, kur dažnai apsistodavo žydų dailininkai, vėliau sudarę Paryžiaus mokyklos branduolį.

Paryžiuje Arbit Blatas debiutavo 1929-aisiais. Buvo žinomas ir kauniečiams menininkams, pastebėjusiems jauną dailininką, ryžtingai žengiantį modernumo keliu. Dalyvavo parodose, diegė modernias europietiškas tradicijas nepriklausomoje Lietuvoje — jo pastangomis 1932 m. rudenį Kaune pradėjo veikti pirmoji privati dailės galerija. Šilti bičiuliški santykiai siejo Arbit Blatą su kauniečiais Adomu Smetona, Adomu Galdiku, Maxu Bandu. Subtilus dailininko koloristo talentas buvo pastebėtas, sulaukė pripažinimo. Pierre’as Matisse’as, fovisto Henri Matisse’o sūnus, surengė dailininko parodą Niujorke, vienoje iš Fuller Building galerijų. Po parodõs Galerie de l’Elysée du muziejai (Musée de Grenoble ir Jeu de Paume) pirmieji įsigijo dailininko tapybos kūrinių savo kolekcijoms. Pasisekimą Prancūzijoje įtvirtino sėkmė Londone, bei — kiek vėliau, ir Niujorke, kuris buvo sutelkęs Europą apleidusius menininkus – Marką Rothko, Jacques’ą Lipchitzą, Marcą Chagallą, Ossipą Zadkine’ą, Maxą Bandą, Fernand’ą Léger. To meto Niujorkas kaip magnetas traukė kūrybingas sielas iš viso pasaulio, absorbavo emigrantų įtaką, virtusią amerikietiško kosmopolitizmo atmaina. Pokario laikotarpio dailininko kūryba buvo sąlygota nuolatinių kelionių į Europą – Paryžių bei Veneciją.

Arbit Blatas įkūnijo nuosaikaus modernisto siekį būti laisvam ir kartu neprarasti ryšio su realybe. Tai liudija dailininko pasirinkta kūrybinė kryptis bei ištikimybė tradiciniams žanrams – portretui, peizažui, figūratyvui, natiurmortui. Dailininkas pratęsė prancūzų koloristinės tapybos liniją, buvo įvaldęs impresionizmo, postimpresionizmo, vokiško bei prancūziškojo ekspresionizmo stilistiką. Apdovanotas daugybe talentų, laisvai reiškėsi pirmiausia tapybos, skulptūros, o vėliau ir grafikos bei scenografijos srityse. Arbit Blatas sugebėjo atsirinkti savo prigimčiai artimą raišką. Nesiblaškė, nesišliejo prie to, ką jautė esant svetima, pasitikėjo akimis, juslėmis, intuicija, subtiliu spalvų pojūčiu ir išsaugojo meninę tapatybę.

Ilona Mažeikienė


 





 

 
 
 
[[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

  Tinklalapis atnaujintas 2011.11.03