LAURYNAS STUOKA-GUCEVIČIUS 


Lauryno Stuokos Gucevičiaus portretasSvarbiausios autobiografinės žinios

  • L. Stuoka-Gucevičius (1753-1798). Architektas, žymiausias Lietuvos klasicizmo atstovas.
  • Kilęs iš valstiečių.
  • Mokėsi Kupiškio, Palėvenės mokyklose, Panevėžio pijorų mokykloje.
  • 1773 m. atvyko į Vilnių ir įstojo į misionierių vienuolyną.
  • 1773-1775 m. studijavo matematiką Vilniaus universitete, pas prof. Pranciškų Norvaišą, ir architektūrą pas architektą  Martyną Knakfusą.
  • 1776-1777 m. gilino žinias Romoje.
  • Grįžęs į Vilnių, dėstė matematiką Vilniaus kunigų seminarijoje.
  • 1778 m. Vilniuje įstojo į masonų ložę. Tais pačiais metais su vyskupu Ignotu Jokūbu Masalskiu išvyko į kelionę po Vakarų Europos miestus. Paryžiaus Karališkoje dailės akademijoje ir F. Blondelio architektūros mokykloje klausėsi architektūros paskaitų.
  • 1781 m. grįžo į Vilnių ir buvo vyskupo I. J. Masalskio Verkių dvaro rūmų ansamblio statybos architektas.
  • 1789-1794 m. Lietuvos inžinierinio korpuso mokykloje (veikė prie Vilniaus universiteto) L. Stuokos Gucevičiaus Vilniaus katedros projekto brėžinysdėstė karo inžineriją ir kartografiją.
  • 1793-1794 m. dėstė Vilniaus universitete.
  • 1793 m. L. Stuokai-Gucevičiui suteiktas profesoriaus vardas.
  • 1794 m. dalyvavo sukilime, vadovavo paties suorganizuotai Vilniaus civilinei gvardijai.
  • 1797-1798 m. dirbo Vilniaus universiteto Architektūros katedros vedėju.

 

Centriniai Verkių rūmai po rekonstrukcijosL. Stuokos-Gucevičiaus architektūrinis palikimas

  • L. Stuoka-Gucevičius suprojektavo ir rekonstravo Vilniaus rotušę, Vilniaus Katedrą, Verkių rūmų kai kuriuos pastatus: centrinius rūmus, paviljoną, malūną, smuklę.
  • 1790 m. sudarė Vilniaus vakarinės dalies topografinį planą, 1793 m. - I. J. Masalskio namų Kretingoje abrisus, 1795 m. - suprojektavo Vidžių (Baltarusija) teismo rotušę, miesto viršininko namus, užvažiuojamuosius namus.
  • Pagal L. Stuokos-Gucevičiaus projektą XVIII a. pabaigoje rekonstruota Raudonės pilis.
  • Yra duomenų, kad 1783 m. jis rekonstravo Karpių (vėliau Tiškevičių) rūmus Vilniuje, suprojektavo Maišiagalos smuklę.
  • Manoma, kad architektas kūrė projektus Lietuvos didikams – Radviloms, Sapiegoms, Pociejams, Pacams, Chreptavičiams, Chominskiams, Scipijonams, Tyzenhauzams, Nesiolovskiams, Soltanams – užsakius.
  • Įvairiuose leidiniuose L. Stuokai-Gucevičiui priskiriama (nors jo autorystę patvirtinančių dokumentų nerasta) daug čia ir nepaminėtų objektų: buvę Antazavės (Zarasų raj.) rūmai, Leibošico namai Vilniuje, Maišiagalos bažnyčia, Kosakauskams priklausiusios Jonavos bažnyčios pastatų kompleksas, Švikauskų rūmai ir bažnyčia Čiobiškyje (Širvintų raj.), Cirkliškio dvaro pastatai (Švenčionių raj.), Sapiegų rūmai Derečine (Baltarusija), Buivydžių dvaro pastatai ir bažnyčia (Vilniaus raj.), Rokiškio dvaro oficinos, buvę senieji dvaro rūmai bei turgaus pastatas, Sudervės bažnyčia.

 Naudota literatūra

  • Lietuvių enciklopedija.-Bostonas.-1963.-T. XXIX.-P. 87-89.

 Iliustracijos iš LDM rinkinių

© Lietuvos dailės muziejus, Žemaičių kultūros fondas, Matematikos ir informatikos institutas. 2000
     Pastabas, pasiūlymus siųskite adresu:  samogit@delfi.lt
     Tinklalapis atnaujintas 2006.03.27