Vladas Eidukevičius (1891-1941). Autoportretas su skrybėle ir teptukais (apie 1935 m.)VLADAS EIDUKEVIČIUS

Vladas Eidukevičius (1891–1941), dailininkas tapytojas.
Nuo 1906 m. mokėsi Rygoje, B. Borcherto dailės studijoje, vėliau - meno mokykloje.
1910-1912 m. gyveno Peterburge, Maskvoje. 1913-1918 m. - Vokietijoje, kurį laiką studijavo Miuncheno dailės akademijoje.
Po I-ojo pasaulinio karo lankėsi Prancūzijoje, Italijoje, Olandijoje, Šveicarijoje.
1929-1932 m. gyveno Rygoje.
1932-1941 m. gyveno ir kūrė Kaune.
Parodose dailininkas pradėjo dalyvauti 1911 m.
Savo personalines parodas rengė Rygoje, Paryžiuje, Kaune, Klaipėdoje, Palangoje.
Nutapė apie 400 portretų, peizažų, natiurmortų, teminių kompozicijų.
Ankstyvuosiuose portretuose ryškus išorinis vaizduojamojo žmogaus apibūdinimas, šviesšešėlių kontrastai. Jiems būdingas ryškus koloritas, peizažams - fragmentiškumas.
Reikšmingiausius portretus ir peizažus Vl. Eidukevičius sukūrė 4-ajame dešimtmetyje.
Vienuose portretuose - “Mergaitė su ramunėmis” (1934), “Tėvas su dukrele” (1938) - išryškėja subtilus lyrinis autoriaus požiūris į vaizduojamąjį asmenį, sodrus spalvingumas, kituose - Konstantino Glinskio portretas (1934), Petro Rimšos portretas (1939) - psichologiškumas, raiškios šviesšešėlių graduotės, monochromiškumas.
Vladas Eidukevičius (1891-1941). Kauno vaizdas nuo Žaliakalnio (1938 m.) Drb., al., 87x150Lyriškumu pasižymi moterų ir vaikų portretai: “Moteris su mėlyna suknele”, “Moteris su raudona gėlėta suknele”.
Šio laikotarpio peizažai (“Kaunas žiemą iš Aleksoto”, “Sodyba”, Kauno vaizdas nuo Žaliakalnio”) dažniausiai panoraminiai, jiems būdinga aukšta horizonto linija, erdvės iliuzija, ryškūs planai.
Vl. Eidukevičiaus kūryboje savitai yra susijęs lyrizmas ir epiškumas, detalės ir visuma, ekspresyvus potėpis.
 
A. Lukšėno nuotraukos

 

© Lietuvos dailės muziejus, Žemaičių kultūros fondas, Matematikos ir informatikos institutas. 2000.
     Pastabas, pasiūlymus siųskite adresu:  samogit@delfi.lt
     Tinklalapis atnaujintas 2006.03.27