VLADAS DRĖMA

 

Vladas Drėma (1910-1995). Dailėtyrininkas, dailininkas, pedagogas ir muziejininkas, kultūros istorijos tyrinėtojas ir žinovas. Gimė Rygoje, Latvijos Respublikoje.

1926-1931 m. Vilniuje lankė Vytauto Kairiūkščio dailės studiją.

1936 m. baigė Vilniaus universiteto dailės fakultetą, 1938 m. - Varšuvos rankų darbų institutą.

1932-1940 m. (su pertrauka) mokytojavo įvairiose Vilniaus gimnazijose.

1941-1944 m. dirbo Vilniaus baltarusių muziejuje.

1945-1946 m. buvo Etnografijos muziejaus direktorius.

1946-1950 m. ir 1957-1970 m. dėstė Lietuvos dailės institutuose, 1956-1958 m. - Vilniaus universitete.

1946-1961 m. dirbo Lietuvos dailės muziejaus Vaizduojamosios dailės skyriaus vedėju. Nuo 1970 m. - paminklų konservavimo institute.

Dailės parodose V. Drėma dalyvavo nuo 1931 m.

Dailininkas dirbo tapybos, grafikos, scenografijos srityse, kūrė akvareles, ekslibrius, apipavidalindavo knygas. Įvairiuose Lietuvos ir užsienio šalių leidiniuose jis paskelbė nemažai straipsnių apie lietuvių dailę.

Išleido knygas “Dailioji medžio drožyba” (1958), monografijas “Pranciškus Smuglevičius” (1973), “Dingęs Vilnius” (1991), sudarė katalogą “Kanutas Ruseckas” (1961) -1997 m. išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla.

Kai kurie žymesni V. Drėmos kūriniai: “Stiklius” (1929), “Skalbėja” (1930), “Bobutė” (1936), “Dailininkas” (1930).

 

Naudota literatūra:

Mažeikienė O. Kultūros istorikas Vladas Drėma // Lietuvos dailės muziejus. Metraštis.-V.-1996.-D. 1.-P. 258-259.