Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
      Laiškams      
 
     
 

Į skyriaus
pradžią

 Lietuvos dailės muziejaus rinkinių katalogai



„Lietuvos grafika (1907–1940)“

(1985 m. Vilniuje išleisto katalogo elektroninė versija)

Lietuvos dailės muziejaus leidinys. Vilnius, 1985.  Katalogą sudarė V. Gasiūnas. Atsakingasis redaktorius R. Budrys. Redaktorė A. Bataitytė. Dailininkas V. Jucys. Nuotraukos S. Vaitkaus.

A  B  Č  D  E  F  G  J  K M  P  R  S  Š  T  V  Ž     

Įžanginis žodis (lietuvių kalba)

Vladas Gasiūnas „Lietuvos grafika (1907–1940)“

Šis katalogas skiriamas 1907–1940 metų laikotarpio lietuvių grafikai, saugomai Lietuvos dailės muziejaus grafikos rinkiniuose. Minimi eksponatai buvo įgyti įvairiais laikotarpiais, pradedant nuo muziejaus įkūrimo (1941). Kataloge talpinami visi saugomi 1907-1940 m. lietuvių dailininkų raižiniai ir litografijos. Atranka atlikta talpinant piešinius: pateikiami tik meniniu požiūriu vertingiausi ekspoziciniai piešiniai bei eskizai. Kita piešinių dalis, esanti rinkiniuose, Lietuvos dailės istorijos tyrinėtojams gali būti daugiau įdomi kaip pagalbinė mokslinė medžiaga. Tai ypač liečia P. Kalpoko, A. Jaroševičiaus bei kitų dailininkų įvairaus pobūdžio eskizus, studijinius piešinius ir pan.
Itin didelę reikšmę lietuvių dailės vystymuisi turėjo 1905-1907 metų revoliucija. 1904 m. panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, trukusį keturiasdešimt metų, Lietuvoje vėl buvo pradėta leisti knygos, laikraščiai bei žurnalai lietuvių kalba. Atsirado ir didesnis grafikos kūrinių, ypač iliustracijų, pareikalavimas. Dailininkai, susibūrę į „Lietuvių dailės draugiją“, pradėjo rengti dailės parodas, kuriose buvo eksponuojami ir grafikos kūriniai.
Knygas bei žurnalus apipavidalindavo ir iliustruodavo M. K. Čiurlionis, A. Žmuidzinavičius, A, Jaroševičius ir kt. Knyginėje grafikoje vyravo išimtinai tušu piešti viršeliai, vinjetės, inicialai, užsklandos, iliustracijų buvo nedaug. Iš muziejaus rinkiniuose saugomų to laikotarpio knygų iliustracijų paminėtini A. Jaroševičiaus piešiniai, kurių vertingesni pavyzdžiai pateikiami kataloge. A. Jaroševičiaus, kaip ir kitų to meto lietuvių dailininkų, kūrybai didelę įtaką turėjo liaudies meno ornamentika, kurią jis rinko, važinėdamas po Lietuvą. Paties dailininko kūryboje ji reiškėsi beveik tiesioginiu liaudies meno formų kopijavimu.
Raižiniai ir litografijos, vyravę kitų tautų grafikoje, pirmųjų „Lietuvių dailės draugijos“ parodų laikotarpiu mūsų dailėje nepaplito. Išimtį sudaro originalūs M. K . Čiurlionio fluorofortai. Grafikos rinkiniuose saugoma keletas dailininko J. Vienožinskio ofortų, sukurtų studijų metais Krokuvos dailės akademijoje.
Trečiajame dešimtmetyje daugiau dėmesio buvo skiriama estampui. Iš muziejaus rinkiniuose esančių šio laikotarpio kūrinių pažymėtini A. Galdiko, V. Didžioko, S. Remerienės ir G. Bagdonavičiaus raižiniai bei litografijos.
Pažymėtina, kad XX a. pradžioje nemaža lietuvių dailininkų (A. Jaroševičius, K. Sklėrius, V. Didžiokas, A. Galdikas) profesinį išsilavinimą įgijo Centrinėje Štiglico techninio piešimo mokykloje Peterburge, kur dailės disciplinas dėstė įžymūs rusų dailininkai. Kataloge pateikiama keletas A. Jaroševičiaus studijinių piešinių, atliktų minėtoje mokykloje.
Žymiai svaresnę vietą grafika užėmė ketvirtojo dešimtmečio Lietuvos dailėje. Savo reikšmingumu ypač išsiskiria antroji dešimtmečio pusė. Šis laikotarpis pilniau atsispindi ir kataloge.
Žymų vaidmenį, ruošiant kvalifikuotus dailininkus, suvaidino 1926 m. Kauno meno mokykloje įsteigta grafikos studija, vadovaujama A. Galdiko. Studiją baigusių dailininkų darbai sudaro minėto laikotarpio lietuvių grafikos rinkinių pagrindą. Daugelis grafikų, baigusių Kauno meno mokyklą, tęsė studijas užsienyje, daugiausia aukštosiose Paryžiaus meno mokyklose, neprarasdami ryšių su savo kraštu, liaudies meno tradicijomis. Grafikos rinkiniuose saugoma nemaža ir Kauno meno mokykloje atliktų studijinių raižinių bei piešinių. Ryškiausi tokio pobūdžio darbai pateikiami ir kataloge.
Ketvirtajame dešimtmetyje grafika jau užimdavo žymesnę vietą dailės parodose. Gerai buvo įvertinta pirmoji lietuvių grafikos paroda, surengta 1935 m. Košicuose (Čekoslovakija). Tačiau didžiausio pasisekimo mūsų grafika susilaukė 1937 m. Pasaulinėje technikos ir moderniojo meno parodoje Paryžiuje.
Grafikos meną, ypač meninį knygų apipavidalinimą ir iliustravimą, ketvirtajame dešimtmetyje puoselėjo „Formos“ dailininkų kolektyvas bei „XXVII knygos mėgėjų“ draugija.
Trečiojo-ketvirtojo dešimtmečio lietuvių grafikoje randame įvairias technikas. Ypač didelio meistriškumo pasiekė medžio raižiniai. Ketvirtojo dešimtmečio antrojoje pusėje medžio ir linoraižiniai tapo vyraujančiais. Jie padėjo išstumti ilgą laiką naudotus knygų iliustracijų piešinius tušu.
Žymiai praturtėjo medžio raižinių išraiškos priemonės. M. Bulakos medžio raižiniams būdingas baltas štrichas, plonos, aštrios linijos („Kauno prieplauka“, iliustracijos J. Biliūno „Liūdnai pasakai“ įr kt.). Ryški linija būdinga ir V. K. Jonyno medžio raižiniams. Kitas išraiškos priemones naudojo savo medžio ir linoraižiniuose P. Augius-Augustinavičius ir V. Petravičius. Jų raižiniams būdinga ne smulkus štrichas, o baltos ir juodos dėmės, jų savitarpio santykiai bei kontrastai.
Naują pakilimą trečiajame-ketvirtajame dešimtmetyje ksilografija pergyveno ir kitose šalyse, visų pirma Tarybų Sąjungoje. Su tarybine grafika buvo susipažinusi ir Lietuvos visuomenė. 1937 m. Kaune buvo surengta ukrainiečių dailininkų grafikos paroda, o 1939 m. - A. Kravčenkos medžio raižinių paroda.
Ketvirtojo dešimtmečio grafikų kūryboje išpopuliarėjo linoleumo raižiniai (V. Jurkūnas, M. Katiliūtė, V. Petravičius ir kt.).
Oforto technika šio laikotarpio lietuvių grafikoje dirbo A. Galdikas, T. Kulakauskas ir S. Remerienė. A. Galdikas ofortą studijavo pas įžymųjį rusų grafiką, ofortistą ir ksilografą V. Matė (1856-1917) Centrinėje Štiglico techninio piešimo mokykloje. Ypač meniški jo ofortai „Kapinės“ ir „Burtininkė“ (1940). Be oforto, A. Galdikas daug dirbo medžio raižinių technika.
Litografija šiuo laikotarpiu ne itin buvo paplitusi. Palyginus su raižiniais, ši technika buvo naudojama daug rečiau. Trečiajame dešimtmetyje keletą įdomių litografinių portretų („Autoportretas“, „B. Didžiokienės portretas“ ir kt.), pasižyminčių švelnia, lyrine charakteristika, sukūrė V. Didžiokas. Be jo, litografijos technika tuo metu dirbo ir A. Varnas.
Trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečio lietuvių grafikoje žymiai pagausėjo žanrų, naujų temų ir įvaizdžių. Darbo tema sukurtuose lakštuose vyravo Lietuvos valstiečių ir pajūrio žvejų darbo vaizdai. Valstiečių darbą savo raižiniuose vaizdavo J. Kuzminskis („Artojas“, „Grėbėjos“), V. Jurkūnas („Linų brukėjos“, „Mėšlavežis“), V. Petravičius („Kūlimas“, „Linų rovimas“). Tai vieni geriausių šio laikotarpio grafikos kūrinių.
Lietuvos žvejų darbą įspūdingai pavaizdavo V. Jurkūnas savo linoraižinių cikle „Žvejai“. Darbininkų gyvenimas atsispindėjo T. Kulakausko („Polių kalėjai“), P. Rauduvės („Pabėgių sandėlis“) kūryboje.
Taip pat žymią vietą šio laikotarpio grafikoje užėmė peizažas (J. Kuzminskis, V. Rataiskis, J. Steponavičius ir kt.).
Grafinio portreto žanrą trečiajame-ketvirtajame dešimtmetyje plėtojo V. Didžiokas, A. Varnas, J. Steponavičius. Pažymėtinas M. Fainšteino portretų ciklas „12 iš universiteto“, kuriame vaizduojami Kauno universiteto profesoriai ir dėstytojai: V. Mykolaitis-Putinas, B. Sruoga, V. Krėvė-Mickevičius, P. Galaunė, S. Čiurlionienė ir kt. Įdomūs V. Eidukevičiaus portretai pieštuku ir tušu bei skulptoriaus J. Mikėno portretai, piešti sangvinu didelio formato lakštuose.
Ketvirtojo dešimtmečio antrojoje pusėje dailininkai grafikai sėkmingai dirbo knygų iliustravimo srityje. Buvo iliustruojami lietuvių rašytojų kūriniai bei lietuvių liaudies pasakos, dainos. Reikšmingiausios šio laikotarpio knygų iliustracijos, saugomos grafikos rinkiniuose, tai M. Bulakos - J. Biliūno „Liūdnai pasakai“, P. Augustinavičiaus - M. Valančiaus „Žemaičių vestuvėms“, V. Petravičiaus - lietuvių liaudies pasakoms „Gulbė karaliaus pati“ ir „Marti iš jaujos“, taip pat V. K. Jonyno - K. Donelaičio „Metams“.
Kataloge pateikiamos reikšmingesnės ketvirtojo dešimtmečio S. Žuko ir J. Martinaičio sukurtos karikatūros. Ypač aktualios tuomet buvo S. Žuko politinio bei socialinio turinio karikatūros, (...).
Daugelis šiame kataloge skelbiamų dailininkų, kaip J. Kuzminskis, A. Kučas, V. Jurkūnas, T. Kulakauskas ir kt., kūrybinį darbą pradėję trečiajame-ketvirtajame dešimtmetyje, (...).
Pastaba. Kūrinių pavadinimai, matmenys ir kiti duomenys kataloge pateikiami tokie, kokie jie įrašyti į inventoriaus knygas. Kūrinių matavimuose centimetrais nurodomas vaizdo dydis. Norint pateikti išsamesnį lietuvių grafikos raidos vaizdą, kai kurių dailininkų chronologinės kūrinių sukūrimo ribos šiek tiek praplėstos. Kataloge pateiktos biografinės žinios apie dailininkus remiantis archyviniais šaltiniais, parodų katalogais, monografijomis ir kita literatūra. Katalogas iliustruojamas būdingiausiais grafikos kūriniais, charakterizuojančiais įvairius dailininkų kūrybos laikotarpius, žanrus bei technikas.
 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Kalendorius] [Edukacija] [Dailininkai]
[Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos]
 

© Lietuvos dailės muziejus

Tinklalapis atnaujintas 2006.03.08