„Lietuvos dailė XVI–XIX a.“
 

(Vilniuje 1969 m. išleisto katalogo elektroninė versija)
 

A  B  C  Č  D  G  H  Y  J  K  L  M  N  R  S  Š  T  V  Z  Ž

nežinomų tapytojų kūriniai

 

O  P

O

OLEŠKEVIČIUS JUOZAPAS
 

Gimė 1777 m. Šiluvoje, Žemaitijoje, mi­rė 1830 m. Peterburge. Nuo 1800 m. mokėsi Vilniaus universiteto Meno mokykloje pas P. Smuglevičių. 1803 m. išvyko tęsti studijų į Drezdeną ir Paryžių, (mokėsi pas J. L. Davidą). Sugrįžęs, gyveno Varšuvoje ir Volynėje. 1811 m. persikėlė visam laikui į Peterburgą. Nuo 1812 m. Peterburgo Dailės akademijos narys. Tapė portretus, istorinius ir religinius paveikslus.

130. ANTIOCHAS IR STRATONIKA
Drb., al.; 170X247

Sign, apatinėje paveikslo dalyje, ant suolelio briaunos: Joseph Oleszkiewicz faciebat 1810.
T–2134

Muziejaus rinkiniuose nuo 1947 m.

131. VILNIAUS UNIVERSITETO REKTORIAUS JERONIMO STROINOVSKIO (1752–1815) PORTRETAS
Drb., al.; 133X101
T–2148

Muziejaus rinkiniuose nuo 1953 m.

132. MARTYNO POČOBUTO (1728–1810) PORTRETAS
Drb., al.; 95X80

Sign. apat. kair. kampe: Joseph (Oleszkiewicz) 1810.
T–2138
Muziejaus rinkiniuose nuo 1948 m.

P
 

PALLONI MICHELANGELO

Gimė 1637 m. Campi miestelyje, netoli Florencijos, mirė tarp 1711–1713 m. Vengrove, Lenkijoje. Mokėsi Florencijoje pas Baltasare Franceschini–Volterano, studijas tęsė Romoje, Cirro Ferri vadovaujamoje „Schola Fiorentina“. Iki 1674 m. nutapė ciklą Kristaus kančių paveikslų San Lorenco bažnyčiai Turine. Esama žinių, kad dirbęs Florencijoje ir Bolonėje. Apie 1674 m. Lietuvos D. Kun-tės kanclerio Kristupo Zigmanto Paco kviečiamas, atsikėlė į Lietuvą. Čia 1676–1683 m. sukūrė Pažaislio vienuolyno bažnyčios ir šv. Petro ir Povilo bažnyčios Vilniuje freskas. 1677 m. Lietuvos Did. etmonas Mykolas Kazimieras Pacas išsiuntė Toskanos kunigaikščiui Kozimui III Medičiui dovaną Pallonio nutapytą savo portretą. Baigus darbus Pacų fundacijose ir abiem fundatoriams mirus, išvyko į Varšuvą, kur 1684–1685 m. dekoravo freskomis Pacų giminaičių Krasinskių rūmų interjerus. Prieš 1688 m. tampa Jono III Sobieskio rūmų dailininku ir pasilieka juo iki karaliaus mirties – 1696 m. Spėjama, kad apie 1785–1688 m. buvo nuvykęs į Italiją (šeimos parsivežti). 1688 m. nusipirkęs namus Varšuvoje, dekoravo karaliaus rūmus Vilianove, sukūrė freskas Bielianvi (prie  Varšuvos) bažnyčios zakristijoje, Leščinskių užsakymu puošė freskomis Ridzino pilį. Apie 1692 m. sukurė šv. Kazimiero koplyčios (Vilniaus katedroje) polichromija (2 didelius paveikslus rytinėje ir vakarinėje koplyčios sienose ir 4 pendentyvus, iš kurių šiandien išliko tik du (pietinėje pusėje)). Apie 1645 m. dekoravo Lovičiaus bažnyčios Misionierių koplyčią. Nuo 1705 m. apsigyveno Vengrove. Cia dekoravo parapijos bažnyčią. (1707– 1708 m.) ir Krasinskių fundacijos pranciškonų–reformatų vienuolyno bažnyčią (1706–1711 m.).
 

133. KRISTAUS APKRIKŠTIJIMAS ŠVENTYKLOJE
Drb., al.; 266X282
T–2704
Muziejaus rinkiniuose nuo 1944 m.
 

PAULAVIČIUS EDUARDAS
 

Gimė 1825 m. Turgeliuose, prie Vilniaus, mirė 1909 m. Lenkijoje. Tapybos pradmenis gavo Vilniuje, privačioje Kanuto Rusecko dirbtuvėje. Veliau studijavo Peterburgo Dailes akademijoje, kur 1859 m. jam buvo pripažintos piešimo mokytojo teisės. Studijas gilino Romoje ir Paryžiuje. Sugrįžęs iki 1870 m. buvo Osolinskių instituto muziejaus Lvove konservatorium. Tapė daugiausia portretus.

134. KARININKO PETRAVIČIAUS PORTRETAS

Pop., akv.; 24X21

Sign. apat. kair. kampe: 1844 E. Pawlowicz.

T–1931

Muziejaus rinkiniuose nuo 1941 m.
 

135. AUTOPORTRETAS. 1853.
Drb., al.; 62X52 T–2055

Muziejaus rinkiniuose nuo 1941 m.

 

PEŠKA JUOZAPAS
 

Gimė 1767 m. Krokuvoje, mirė 1831 m. ten pat. Dailes pradmenis gavo pas D. Estreicherį Krokuvos šv. Onos Licėjuje, vėliau, nuo 1786 m. mokėsi P. Smuglevičiaus privačioje Dailės mokykloje Varšuvoje ir gyveno čia iki 1792 m. 1793–1812 m. protarpiais dirbo Vilniuje (1794–1798 m., 1802 m., 1803 m., 1807 m.: 1812 m.), Maskvoje (1798–1799 m.), Peterburge (kartu su P. Smuglevičium 1800–1801 m.), Vitebsko, Mogiliovo, Minsko apylinkių dvaruose ir Nesvyžiuje (kaip Dominiko Radvilos rūmų dailininkas apie 1807–1810 m.). 1813 m. sugrįžo visam laikui į Krokuvą kur dėstė meno teorija. universitete, o vėliau buvo Dailės mokyklos piešimo ir tapybos katedros vedėju. 1809 m. Vilniaus universitete suteikė jam dailes magistro vardą. Tapė portretus, istorines ir alegorines kompozicijas ir peizažus.
 

136. VILNIUS. DIDŽIOJI GATVĖ SU ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA.

Kart., pop., akv.; 36,5X44

T–1560

Muziejaus rinkiniuose nuo 1941 m.
 

137. VILNIUS. GEGUŽINĖ PRIE PETRO IR POVILO BAŽNYČIOS

Kart., popj., akv.; 37X44

T–1561

Muziejaus rinkiniuose nuo 1941 m.
 

138. VILNIUS. PAPLAVŲ PRIEMIESTIS
Kart., pop., akv.; 36,5X44

T–1559

Muziejaus rinkiniuose nuo 1941 m.
 

139. ŠV. STANISLOVO MIRTIS
Drb., al.; 68,2X85

T–1324

Muziejaus rinkiniuose nuo 1959 m.
 

PRECHTELIS JONAS
 

Gimė 1737 m. Vienoje, mirė 1799 m. Ukrainoje. Tapybos mokėsi Vienoje. Persikėlęs į Ukrainą, 1757 m. įstojo į Trinitorių vienuolyną Berestecke. Aprūpindavo šio ordino bažnyčias Ukrainoje, Baltarusijoje ir Lietuvoje paveikslais ir freskomis. Kaip vienas pranašesnių to meto krašto tapytojų, buvo populiarus ir pasauliečių sluoksniuose, be kita ko, aukštai vertinamas karaliaus Stanislovo Augusto.
 

140. ŠV. MYKOLAS DE SANCTIS–VIENUOLIS TRINITORIUS
Drb., al.; 92X70
T–725
Muziejaus rinkiniuose nuo 1941 m.