Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
Neįgaliesiems     English       
   
 
      Laiškams      
 
     
 

Į skyriaus
pradžią

Lietuvos dailės muziejaus rinkinių katalogai



„Lietuvos tarybinė grafika (1940 – 1970)“
(1978 m. Vilniuje išleisto katalogo elektroninė versija)
 

Katalogas. Vilnius, 1978. Katalogą sudarė V. Gasiūnas ir J. Kuzminskis (jaunesnysis). Atsak. redaktorius P. Gudynas. Redaktorės: V. Nastopkienė ir A. Bataitytė. Dailininkas V. Jucys. Nuotraukos A. Lukšėno. Techninis redaktorius V. Krupovnickas.
 

Įžanginis žodis (lietuvių kalba)

Įžanginis žodis (rusų kalba)

Pavardžių rodyklė leidinyje

Sutrumpinimai

A  B  C  Č  D  G  I  J  K  L  M  N  P  R  Š  T  U  V  Z  Ž

Įžanginis žodis (lietuvių kalba)
 

Vladas Gasiūnas

Per tris dešimtmečius (1940–1970) lietuvių tarybinė grafika pasiekė didelių laimėjimų. Jos vystymosi kelias sutapo su Tarybų Lietuvos gyvenimu broliškoje tarybinių tautų šeimoje. Lietuvių tarybinė grafika užima reikšmingą vietą mūsų dailėje, ji tapo plačiai žinoma šalyje ir užsienyje.
Nedidelė dalis geriausių Tarybų Lietuvos grafikų kūrinių eksponuojama pastovioje LTSR Dailės muziejaus ekspozicijoje. Visa kita saugoma Muziejaus Grafikos skyriuje. Todėl šio katalogo tikslas – supažindinti besidominčius daile su LTSR Dailės muziejuje saugomais lietuvių tarybinių grafikų kūriniais, įsigytais per pastaruosius tris dešimtmečius.
Muziejaus rinkiniuose esantys lietuvių tarybinės grafikos kūriniai atspindi visus mūsų socialistinės kultūros vystymosi laikotarpius. Kiek mažiau yra pirmųjų Tarybų valdžios atkūrimo metų (1940–1941) kūrinių (paminėtinos D. Tarabildienės ir P. Tarabildos iliustracijos M. Zoščenkos knygai „Pasakojimai apie Leniną”).
Žymiai turtingesnė Muziejaus Didžiojo Tėvynės karo laikotarpio kolekcija. Visų pirma, čia pažymėtinos Stepo Zuko politinės karikatūros, nukreiptos prieš fašistinius okupantus – „Prie Dniepro” (1943); „Totalinė mobilizacija” (1943); „Trofėjus dalijasi” (1945) ir kt. Iš kitų grafikos darbų, sukurtų Didžiojo Tėvynės karo metais, pažymėtini J. Kuzminskio ir M. Bulakos Vilniaus miesto vaizdai, A. Kučo iliustracijos Aišbės knygai „Brička”, P. Rauduvės peizažai.
Didžiausi pirmojo pokario dešimtmečio lietuvių tarybinės grafikos pasiekimai susiję su vyresniosios kartos lietuvių grafikų J. Kuzminskio, Vyt. Jurkūno, A. Kučo, M. Bulakos, T. Kulakausko kūrybine veikla.
Pokario metais, išaugus knygų leidybai, dailininkai daugiau dėmesio skyrė lietuvių klasikinės ir tarybinės literatūros iliustravimui. Iš reikšmingiausių šios srities kūrinių pažymėtini TSRS liaudies dailininko prof. J. Kuzminskio medžio raižiniai K. Borutos knygai „Baltaragio malūnas” (1945), A. Strazdelio „Raštams” (1945), S. Nėries eilėraščių rinkiniui „Kur baltas miestas” (1963), prof. Vyt. Jurkūno iliustracijos D. Poškos „Mužikui Žemaičių ir Lietuvos” (1947), K. Donelaičio „Metams” (1955), prof. A. Kučo medžio raižiniai S. Stanevičiaus „Pasakėčioms” (1959), V. Mykolaičio-Putino romanui „Altorių šešėly” (1954), Žemaitės „Marčiai” (1963 – 1964), P. Rauduvės iliustracijos A. Baranausko poemai „Anykščių šilelis” (1949).
Reikšmingus estampų ciklus pirmajame pokario dešimtmetyje sukūrė prof. J. Kuzminskis – „Senasis Vilnius” (1943 – 1948), Vyt. Jurkūnas – „Vokiečių okupacija Lietuvoje” (1945), M. Bulaka – „Vilnius” (1943 – 1950), A. Kučas – „Lietuviškas kaimas” (1949).
Šeštajame dešimtmetyje į lietuvių tarybinę dailę įsiliejo didelis būrys gabių jaunų dailininkų (V. Galdikas, St. Krasauskas, A. Makunaitė, A. Skirutytė, L. Paškauskaitė, V. Valius, B. Žilytė ir kt.), kurių geriausi kūriniai sudaro žymią lietuvių tarybinės grafikos rinkinio dalį.
Septintajame dešimtmetyje lietuvių tarybinė grafika dar labiau išaugo; išsiplėtė jos temų ratas, paįvairėjo žanrai ir technikos. Šiame dešimtmetyje dailininkai žymiai daugiau dėmesio skyrė estampui, sukūrė daug tematinių darbų, peizažų, portretų, dažnai išaugusių į nemažus ciklus. Neatsiliko ir knyginė grafika,
Iš reikšmingiausių šeštojo-septintojo dešimtmečio grafikos ciklų, saugomų Muziejaus rinkiniuose, pažymėtini A. Makūnaitės „Rugio daina” (1959), „Žalčio pasaka” (1962), A. Skirutytės „Gintarėlio kraštas” (1963–1965), „Mano Tėvynė dainose ir legendose” (1963), V. Valiaus „Tarybiniame Žemaitijos kaime” (1960), J. Kuzminskio medžio raižinių ciklas lietuvių liaudies dainų temomis, R. Gibavičiaus „Vilnius” (1967), L. Paškauskaitės „Jaunieji mokslininkai” (1969) ir kt.
Septintajame dešimtmetyje žymiai daugiau dailininkų pradėjo kurti oforto technika (L. Lagauskas, L. Paškauskaitė, L. Liolys, E. Jurėnasir kt.).
Litografijos technika nemažai kūrinių sukūrė A. Načiulis, A. Steponavičius, A. Skirutytė ir kt.
Iš septintajame dešimtmetyje sukurtų knygų iliustracijų, saugomų Muziejaus grafikos rinkiniuose, pažymėtinos St. Krasausko iliustracijos E. Mieželaičio „Žmogui” (1961), V. Majakovskio poemai „V. Leninas” (1969), A. Makūnaitės iliustracijos J. Marcinkevičiaus „Baladei apie levą” (1965), A. Steponavičiaus iliustracijos K. Borutos „Jurgio Paketurio klajonėms” (1963) ir kt.
Kataloge taip pat pateikiami Muziejaus Grafikos skyriuje saugomi lietuvių tarybinių dailininkų plakatai bei ekslibrisai.
Katalogas apima beveik visus lietuvių tarybinių grafikų kūrinius, įsigytus per pastaruosius tris dešimtmečius. Kūriniai talpinami chronologine tvarka. Jų sukūrimo datos nurodomos tuo atveju, jeigu patys kūriniai yra autorių datuoti. Daugumos kūrinių pavadinimai bei kitos žinios (matmenys, įsigijimo metai) pateikiami taip, kaip jie yra užregistruoti Muziejaus inventorinėse knygose.

 

 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

Tinklalapis atnaujintas 2011.08.11