 |
Romualdas
Budrys. Antano Lukšėno nuotrauka. |
-
Romualdas
Budrys gimė 1933 m. liepos 26 d. Radviliškio rajone Vertimų-Vakarų kaime.
Baigė Telšių dailės technikumą.
19541959 m. studijavo Lietuvos TSR valstybiniame dailės institute
(dabar Vilniaus dailės akademija), kur įgijo menotyrininko specialybę.
Po studijų metus laiko (19591960) stažavosi Ermitaže (Sankt
Peterburge).
Studijuodamas Lietuvos TSR valstybiniame dailės institute 19581959 m.
kartu dirbo ir Lietuvos dailės muziejuje (ekskursijų vadovu).
19591960 m. (metus laiko po studijų) to paties muziejaus
restauratoriumi, 19601979 m. Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus
pavaduotoju mokslui, nuo 1979 m. yra Lietuvos dailės muziejaus
direktorius.
19602013 m. buvo daugiau kaip 1000 nacionalinių ir tarptautinių
dailės ir gintaro parodų ekspozicijų autorius.
Nuo 1960 m. rengia ir įgyvendina Lietuvos dailės muziejaus naujų
padalinių ekspozicijų kūrimo programas, tarp jų reikšmingiausi R. Budrio kūrybinės ir organizacinės veiklos etapai:
1. Palangos gintaro muziejaus sukūrimas:
1963 m. su architektu J. Masalskiu parengė pirmąją gintaro ekspoziciją
grafo Felikso Tiškevičiaus rūmuose Palangoje (96 kv. m. parodė 478
eksponatus), kurią išplėtė ir atnaujino 1965 m. (150 kv. m. parodyti 940
gintaro eksponatai). Iškėlus iš rūmų Lietuvos dailininkų kūrybos namus, su
konsultantais R. Rimantiene ir V. Katinu 1969 m. atidarė naujai išplėstą,
moksliškai pertvarkytą gintaro ekspoziciją (750 kv. m. parodė 3 tūkst.
eksponatų). Nuo 1971 m. atnaujintuose ir muziejinei veiklai pritaikytuose
Palangos gintaro muziejaus rūmuose šalia pastovios ekspozicijos surengė
kelias dešimtis gintarą naudojančių dailininkų personalinių parodų. 1992
m. Ispanijoje veikusioje pasaulinėje parodoje EKSPO 92 įrengė gintaro
parodą Lietuvos, Latvijos ir Estijos paviljone.
Nuo 1982 m. su geologu V. Katinu vykdė naujos (jau ketvirtosios)
Gintaro muziejaus ekspozicijos parengiamuosius darbus, o 1986 m. vasaros
pradžioje atidarė naująją Gintaro muziejaus ekspoziciją, kurioje per abu
rūmų aukštus buvo parodyta 4,5 tūkst. eksponatų. Ši ekspozicija veikia iki
šiol. Gintaras joje pristatomas dviem aspektais gintaro susidarymas
žemės evoliucijoje ir gintaro panaudojimas kultūros istorijos raidoje.
Šioje ekspozicijoje eksponuojamas ir didžiausias muziejuje turimas gintaro
gabalas, sveriantis 3524 g.
2. Restauravimo centro sukūrimas:
-
-
Su P. Gudynu nuo 1963 m. ėmė formuoti muziejinių vertybių restauravimo
centrą. 19631976 buvo sukurtos muziejinių vertybių restauravimo dirbtuvės
(popieriaus, tekstilės, tapybos, archeologijos ir kt. restauravimas), 1978
m. muziejinių vertybių restauravimo centras pertvarkytas į Lietuvos dailės
muziejaus restauravimo ir konservavimo centrą. 1980 m. jis pavadintas
Prano Gudyno muziejinių vertybių restauravimo ir konservavimo centru.
3. Verkių rūmų ekspozicija:
1976 m. sukūrė Verkių rūmuose istorinių interjerų ekspoziciją, kurioje
buvo pristatyta istorinė elitinės kultūros aplinka. Ši ekspozicija buvo
pripažinta kaip ypač kokybiškas kultūros palikimo aktualizavimo pavyzdys.
4. Juodkrantės miniatiūrų muziejus:
1977 m. vadovavo Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčios
restauravimui ir jos pritaikymui miniatiūrų muziejui įkurti, sukūrė šią
ekspoziciją (1982).
5. Vilniaus paveikslų galerijos sukūrimas:
1960 m. ėmė formuoti Vilniaus arkikatedros bazilikos restauravimo
programą, kuri iki pat šios šventovės grąžinimo tikintiesiems buvo vykdoma
ne tik restauruojant suniokotos aplinkos atstatymą, bet ir atliekant jos
tyrimus, įrengiant modernią šildymo, ventiliacijos, apsaugos sistemą,
restauruojant vargonus, vykdant archeologinius kasinėjimus ir sukuriant
šventovės požemiuose mauzoliejų. Talkino bažnyčiai perimant katedrą ir ją
tinkamai paruošiant šiuolaikinėms bažnyčios reikmėms. Organizavo
Chodkevičių rūmų restauravimo ir jų pritaikymo Vilniaus paveikslų
galerijai (veikia šiuose rūmuose nuo 1994 m.) darbus, sukūrė ir įgyvendino
galerijos ekspozicijų programą. Organizavo ir eksponavo Europos Tarybos
kultūros kelių programos parodas Lietuvos baroko dailė, Lietuvos
vienuolynų dailė. 1998 m. Vilniaus paveikslų galerijoje surengtos
tarptautinės parodos Vilniaus klasicizmas ekspozicijos autorius.
6. Taikomosios dailės muziejaus sukūrimas:
Nuo 1985 m. organizavo Senojo arsenalo vakarinio korpuso atstatymo
darbus ir šiose patalpose įrengė taikomosios dailės meno ekspoziciją. Nuo
1996 m. Arsenale surengė daug svarbių nacionalinių ir tarptautinių
programų parodų Europos Tarybos kultūros kelių programos parodą
Lietuvos baroko taikomoji dailė, Žalgirio mūšis (1998), monumentalios
Lietuvos tūkstantmečio programos parodos Krikščionybė Lietuvos mene
(19992003) koncepcijos ir ją įgyvendinusių ekspozicijų autorius.
7. Parodų rūmų sukūrimas:
Nuo 1997 m. vadovavo Parodų rūmų sukūrimo programai, juose sukūrė
daugiau negu 200 parodų ekspozicijų.
8. Regioninių dailės centrų kūrimas:
Vadovavo Lietuvos dailės muziejaus padalinių Klaipėdos paveikslų
galerijos (1973), Klaipėdos laikrodžių muziejaus (1984), Renavo
dvaro rūmų (1987) ir keletos kitų ekspozicijų sukūrimui, konsultavo ir
talkino Lietuvos regionų muziejus vertinguose istoriniuose pastatuose
sukuriant kultūros paveldo vertybių ekspozicijas.
9. Radvilų rūmų galerijos kūrimas:
1990 m. Radvilų rūmuose sukūrė pirmąją ekspoziciją, skirtą Radvilų
dinastijai. Nuo 1992 m. perimamame Radvilų rūmų ansamblyje sukūrė į Lietuvą
parvežtų ir padovanotų įvairių išeivijos institucijų ir privačių asmenų
(dr. G. Kazokienės ir kt.) kolekcijų pristatymo parodų ekspozicijas
(Australijos ir Okeanijos tautų menas, Sugrįžusi išeivijos dailė ir
kitas.)
10. Nuo 2002 m. vadovauja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų
rūmų interjerų ir ekspozicijų programą kuriančiai grupei.
-
-
11. Nacionalinės dailės galerijos
įkūrimas.
-
-
12. Vytauto Kasiulio dailės muziejaus įkūrimas (2013 m.)
Organizavo vertingų meno kolekcijų pervežimą į Lietuvą:
19791990 m. kartu su D. Trinkūnu parvežė į Lietuvą 1370 Mykolo
Žilinsko Lietuvai dovanotų meno vertybių (paveikslų, istorinių baldų)
kolekciją.
19902001 m. organizavo vertingiausių išeivijos lietuvių dailininkų
personalinių dailės rinkinių ir institucijų sukauptų kolekcijų pervežimą į
Lietuvą (M. K. Čiurlionio dailės galerijos kolekcija, P. Domšaičio
kolekcija ir pan.) ir jų eksponavimą.
19602006 m. parašė daugiau kaip 50 straipsnių dailės meno istorijos,
gintaro, atskirų kolekcijų klausimais, sudarė keletą vertingų studijų ir
katalogų, albumų (kartu su V. Dolinsku Vilniaus katedros lobynas ir
kt.), surengė kelias dešimtis ekspedicijų (gintaro radimvietėse ir kitur.).
R. Budrys nuo 1960 m. Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) narys. Nuo
1990 m. dvi kadencijas vadovavo Lietuvos muziejų asociacijai, 2001 m. vėl
buvo išrinktas Lietuvos muziejų asociacijos pirmininku.
R. Budrys aktyvus daugelio valstybinių komisijų narys.
Lietuvos kultūros ir meno tarybos narys, Kultūros ministerijos muziejų
ekspertų komisijos pirmininkas, daugelio valstybinių komisijų narys.
-
Apdovanojimai:
-
- 1983 m. LSSR nusipelnęs kultūros veikėjas
-
- 1986 m. Tautų draugystės ordinas
-
- 1995 m. Gedimino 4 laipsnio ordinas
-
- 1999 m. Gedimino 3 laipsnio ordinas
-
- 2006 m. Baisogalos garbės pilietis
-
- 2009 m. Palangos garbės pilietis
-
- 2003 m. apdovanotas Santarvės fondo ordinu
Pro augenda concordia
-
- 2006 m. Vyriausybės kultūros ir meno
premija.