Antanas GudaitisDAILININKO IR PEDAGOGO ANTANO GUDAIČIO GIMIMO ŠIMTMEČIO MINĖJIMAS

Vilniuje, Gedimino prospekto Žemaitės skvere prie dailininko dirbtuvės, kur bus pastatyta Antano Gudaičio dailės galerija.
2004 m. liepos 29 d. paminėtas dailininko ir dailės pedagogo Antano Gudaičio gimimo šimto metų jubiliejus.
Švenčiant A. Gudaičio jubiliejinį gimtadienį, liepos 29 d. prie dailininko dirbtuvės, kur bus pastatyta A. Gudaičio dailės galerija, Lietuvos dailės muziejus, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos dailininkų sąjunga ir Vilniaus miesto savivaldybė pakvietė Vilniaus visuomenę ir jos svečius į dailininko A. Gudaičio gimimo šimtmečio jubiliejaus minėjimą. 

Namas Vilniuje, Kaštonų g. 5, prie
 kurio atidengta dailininko Antano
 Gudaičio  memorialinė lenta

Lietuvos Respublikos prezidento
 sveikinimą jubiliejinio renginio
 dalyviams skaito Lietuvos Respublikos
 prezidento paratėja Irena Vaišvilaitė

 

Kalba Vilniaus dailės akademijos
 prorektorius Arvydas Šaltenis

Memorialinės lentos dailininkui Antanui Gudaičiui atidengimo ir A. Gudaičio šimtmečio minėjimo, 
vykusio Vilniuje, Žemaitės skvere, dalyviai

Danutės Mukienės nuotraukos

Renginyje kalbėjo LR prezidento patarėja Irena Vaišvilaitė, LR kultūros ministerijos sekretorius Juozas Širvinskas, Vilniaus mero patarėja Dalia Bardauskienė, Vilniaus dailės akademijos prorektorius Arvydas Šaltenis, Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas Vaclovas Krutinis  ir kt. Muzikavo Lietuvos kamerinio orkestro kvartetas (Žilvinas Malikėnas – I smuikas, Irma Belickaitė - II smuikas, Ramūnas Zakaras – altas, Dainius Palčiauskas – violončelė) ir Vilniaus universiteto kamerinis choras „Pro musica“ (vadovė Rasa Gelgotienė). Buvo atliekami J. Naujalio, M. K. Čiurlionio, St. Šimkaus, W. A. Mozarto, A. Vivaldi kūriniai. Minėjimo metu buvo platinami Lietuvos dailės muziejaus išleistas informacinis leidinys, kuris supažindina su kuriamos Antano Gudaičio dailės galerijos projektais ir žymiojo dailininko gyvenimu ir kūryba.
A. Gudaičio gimimo šimtmečio jubiliejaus minėjimas įvyko po memorialinės lentos atidengimo, kurį prie dailininko buto Vilniuje, Kaštonų g. 5, surengė  Lietuvos dailininkų sąjunga.
 

Išsamiau apie dailininką ir Vilniuje
planuojamą pastatyti A. Gudaičio galeriją >

Antanas Gudaitis (1904–1989) – didis lietuvių dailininkas, kurio kūryba yra viena svarbiausių XX a. mūsų meno vertybių. A. Gudaitis – aiškiausias lietuvių dailės klasikas, integrali asmenybė, esmingai paveikusi lietuvių dailę ir jos pedagogiką. Jo gimimo šimtmetį ženklina konceptuali ir įvairiapusiška Lietuvos dailės muziejaus paroda „Išsilaisvinimas“ (kuratorės Lolita Jablonskienė ir Jolita Mulevičiūtė, konsultantė Eglė Kunčiuvienė), liepos 5 d. – spalio 15 d. eksponuojama Lietuvos dailės muziejaus Radvilų rūmuose; dailininko gimimo sukakčiai per jo jubiliejinį gimtadienį Lietuvos dailininkų sąjungos rūpesčiu prie dailininko buto Vilniuje, Kaštonų g. 5, atidengta atminimo lenta; A. Gudaičio kūrinių eksponavimas naujųjų ES valstybių nacionalinės dailės parodoje „Naujos ribos; Dailė iš naujųjų Europos Sąjungos šalių“ Dubline, Airijos nacionalinėje galerijoje (2004 m. kovas, balandis); spalio pradžioje Lietuvos dailės muziejaus ir Vilniaus dailės akademijos rengiama menotyrinė konferencija apie A. Gudaičio ir jo bendraminčių arsininkų kūrybą ir šios konferencijos dieną Vilniaus dailės akademijos didžiajame kieme atidengiama atminimo lenta profesoriui A. Gudaičiui bei kiti dailininko jubiliejui skirti renginiai.
Taip pat tikimasi, kad jubiliejaus metais bus išspręsta įžymiojo lietuvių dailės atnaujintojo kūrybinio palikimo nuolatinio eksponavimo problema, kad kuo greičiau A. Gudaitis būtų pastoviai rodomas ne tik rekonstruojamoje Lietuvos nacionalinėje dailės galerijoje, bet ir svarbiausioje jo kūrybos pristatymo erdvėje – kuriamoje Antano Gudaičio dailės galerijoje. Kaip žinoma, 1985 m. gruodžio 24 d. pasirašytame testamente dailininkas nusprendė dovanoti Lietuvai du šimtus paveikslų (keletas jų – stambaus formato kompozicijų) ir keturis šimtus kūrinių eskizų bei piešinių, jei po jo mirties prie dailininko dirbtuvės Gedimino prospekto Žemaitės skvere bus pastatyta galerija. Minėtus kūrinius A. Gudaitis nusprendė perduoti Lietuvos dailės muziejui, kuris saugo didžiausius nacionalinės lietuvių dailės palikimo rinkinius. Po dailininko mirties buvo svarstomi įvairūs A. Gudaičio testamentinės valios įgyvendinimo būdai. Valstybei neradus finansinių galimybių pastatyti prie dailininko dirbtuvės dailininko galerijos, 1992 m. 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Kultūros ir švietimo ministro Dariaus Kuolio teikimu, galerijos statybai nusprendė skirti sklypą šalia dailininko dirbtuvės (Vilnius, Gedimino pr. 27, Žemaitės skveras). Lietuvos dailės muziejus po kelių metų paieškos surado keletą potencialių investuotojų, iš kurių Kultūros ministerijos sudaryta valstybinė komisija išrinko būsimąjį investitorių – UAB „E. L. L. Nekilnojamas turtas“.
Vyriausybė dar kartą, patikslindama minėtą nutarimą, 1995 m. balandžio 14 d. sklypą Žemaitės skvere nusprendė perduoti tiesiai Lietuvos dailės muziejui, kuris su Lietuvos architektų sąjunga ir Vilniaus miesto savivaldybe 2001 m. organizavo architektūrinio A. Gudaičio dailės galerijos konkursą. Iš 21 pateikto projekto atviro konkurso nugalėtoju valstybinė komisija pripažino architektų Algio Vyšniūno ir Sigito Rimkevičiaus pasiūlymą, kuris kūrybingai suderino pastato, kuriame įsikurs A. Gudaičio galerija bei veiks komercinio pobūdžio institucija, funkcijas. Po ilgų svarstymų Vilniaus miesto Tarybos komitetuose ir komisijose iš esmės buvo pritarta projektiniams pasiūlymams. Ir nors dailininko A. Gudaičio kūrybos šimtmečiui nesuspėta suderinti visų privalomų formalumų, tikimasi dar šių žymiojo dailininko jubiliejinių metų pabaigoje padėti kertinį galerijos akmenį. Kuriamos A. Gudaičio dailės galerijos erdvė lankytojui atsivers ne tik moderniomis ekspozicijos salėmis, organiškai susietomis su dailininko dirbtuvės pastatu kaip pastovia memorialine jo kūrybos ekspozicija ir parodų centru bei konferencijų ir edukacijos salėmis, bet ir reprezentatyviu kiemu, kuriame šalia paminko Žemaitei numatoma rengti koncertus, kultūros vakarus, meno šventes. Tad lietuvių dailės klasiko A. Gudaičio galerija kaip nacionalinio Lietuvos dailės muziejaus padalinys taps nauja polifunkcine meno institucija, ne tik saugančia ir aktualizuojančia dailininko ir jo amžininkų kūrybinį palikimą, bet ir reprezentuojančia šiuolaikinę mūsų ir kitų šalių dailę, muziką. Kultūrinės pasiūlos stokojančioje Gedimino prospekto šiaurinėje dalyje ši galerija humanizuos aplinką, suteikdama jai meninio netikėtumo, kūrybos įtaigos galimybių. Per 1300 kv. metrų galerijos ekspozicija ir parodų centras, memorialinės dailininko dirbtuvės ir jauki kiemo erdvė - įspūdingas dabar kuriamas XX a. meno ir jo edukacijos centras.

Lietuvos dailės muziejaus Ryšių su visuomene centras
Tel. 2120841; 8 687 16739

© Lietuvos dailės muziejus, Žemaičių kultūros fondas, Matematikos ir informatikos institutas. 2001-2002
     Pastabas, pasiūlymus siųskite adresu:  samogit@delfi.lt
     Tinklalapis atnaujintas 2011.08.10