Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
      Laiškams      
 
     
 

Į skyriaus
pradžią

 

Paroda „Romualdas Martinkus …kitu kampu…“
 
Ignas Kazakevičius
 
Paroda veikia nuo 2006 m. gegužės 16 d.

Parodos fragmentai. Nuotraukos iš LDM Laikrodžių muziejaus archyvo

Romualdas Martinkus – muziejininkas, dizaineris, konstruktorius, dailininkas… Įvairios ir lyg visai skirtingos veiklos sferos… Daugelio metų įdirbis, atradimai, inovacijos, akistata su savimi ir pagaliau bandymas surikiuoti viso kūrybinio kelio dėmenis, atverti lankytojams savųjų dirbtuvių sales. Kiekvienoje iš jų tvarka neatsiejama nuo kokybės, dėmesys detalei – nuo kūrybinės intrigos. Ir tik tapydamas menininkas leidžia sau pabūti vaiku, smagiai tepa ir taško dažus, pats džiaugiasi ir kitus erzina nutrūktgalviška, nuo gilesnio meno „darymo“ į paviršių nukreipta ekspresija. Tačiau net ir žaisdamas autorius siūlo neprisirišti prie meno ar filosofijos, bet pasitikėti šios parodos retrospektyva. Muziejinio tipo ekspozicijas, interjero bei eksterjero konstrukcijas, dizainą ir menines, nuo laisvalaikio nugriebtas ekspresijas jungia menas kalbėti apie paprastus dalykus.
Pristatydamas tradiciją, praeities nuotrupas, R.Martinkus atiduoda deramą pagarbą praeičiai. Rimties ir atsakomybės pojūtis istorinėse ekspozicijose polemizuoja su kryptimi, kai ekspozicija tampa „gyva būtybe“, iššaukiančiai reaguojančia į mūsų buvimą šalia. Priešingai, menininkas pabrėžia idėjos purizmą, kuriam reikia pastovumo „muziejinės“ vertės įvaizdžiui pabrėžti. Todėl reliktuose, gintaro inkliuzuose ir kt.„sugeriama“ muziejaus atmosfera tampa dar paveikesnė ir savitesnė. Ramus laikrodžių tiksėjimas it muziejinis gaubtas slepia pristatomų projektų kūrybiškumo koncentratą.
Logotipai – mikropasaulių atspindžiai? Menas visada yra aplink mus, jis persmelkia kiekvieną kubinį aplinkos milimetrą. R.Martinkaus įtaigoms kuriamo firminio stiliaus koncepcija – logikos ir asociacijų derinys. Jis pabrėžia, informuoja, atkreipia mūsų dėmesį, tačiau neerzina…
Meninio stiliaus ir informatyvumo derinys – tarsi miniatiūra. Ji kalba apie norą suvokti vaizdą be jokių išankstinių potvarkių, ypač kai dėmesio centru turi tapti lakoniškai išreikšta konkrečios įstaigos veikla. R.Martinkaus kuriami logotipai yra artimesni piktogramoms. Šiuo atveju jie tarsi tarpininkai tarp estetikos ir funkcijos, tarp tradicijos ir postmodernios visumos traktuotės, tarp motyvo ir objekto. Tai kampuotas, vietomis rambus, solidžiai stangrus stilius, kur nėra vietos jaukioms smulkmenoms, net linksmesniems akcentams. Kitą vertus, autorius nevengia ir pašmaikštauti užmaukšlindamas raidei gilės kepurę, hamburgeriui įtaisydamas dešrelinę šypseną, gracingai šokdindamas storulę dujų liepsnelę.
Taip menas įgyja kasdieninio gyvenimo formatą, kuriame prasmingas stilistinis kartojimasis tampa neatsiejamai su forma suaugusiu estetiniu dirgikliu. Konstruktyvi plastika čia orientuota į vizualinį asketiškumą su lygiomis precizijos ir fantazijos dalimis. Spalviniai akcentai naudojami taupiai. Išskyrus tuos atvejus, kai matome, jog autorius pernarsto heraldines vertes ir simboliką. Autorių žavi kuo didesnis perskaitomumas, suvokiamas įvairiam vartotojų srautui.
Firminis stilius. Interjeras. Architektonika. Nuo kuriamų ženklų neatsiejamos ir firminiam stiliui kuriamos interjero detalės. Sodrios spalvos, abstraktūs ornamentai, statiška kaligrafija, galioja ir metalo detalėms, ir medžio pjaustiniams. Menininkas vykusiai išnaudoja tiek fasadines plokštumas, tiek kiekvieną daikto briauną, kuri įsikuria jau esamame interjere. Iš bendros menininko ženkliškosios sistemos išvesti tūriniai objektai yra labiau estetizuoti, glotnesni ir aptakesni. Šalia šiandien dominuojančios eklektikos ir minimalizmo santūrus R.Martinkaus konstruktyvumas siūlo „prigesinti“ formos meninę pusę, leidžiant jai ramiai atstovauti dekoratyvią interjero sampratą. Blizgančios arba griežtai matinės, retais atvejais faktūrinės aliuminio, bronzos raidės ir inkrustacijos, plastiko paviršiai taip pat teikia statikos, rimties pojūtį. Šaltas spindesys ragina nepasiduoti bereikšmiam mėgavimuisi atskirais elementais ir nenukrypti manieringumo ir medžiagos fetišizavimo linkme.
Savo kūryboje R.Martinkus siekia sukurti tokį „pavidalą“, kuris nebūtų suvoktas vien kaip optiškai patrauklus. Vaizdo pilnavertiškumą  autorinėje koncepcijoje apsprendžia ir pakankamai daiktiškas požiūris į objekto materialumą ir technikų įvaldymo meistrystė, kurie ir leidžia operuoti norimais kūrybos kampais.

 

 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

  Tinklalapis atnaujintas 2011.08.10