Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
      Laiškams      
 
     
 

Į skyriaus
pradžią


Artūras Valiauga

 

Fotografas Arturas Valiauga apie save:

„Gimiau 1967 metais, Vilniuje. 1990 metais baigiau Vilniaus technologijos technikumą, fototechnikos specialybę, nuo 1992 metų esu Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. 2003 metais įsteigiau reklaminės fotografijos įmonę „Fotoprojektai“. Esu surengęs 6 autorines parodas, dalyvavęs apie 30-yje bendrų parodų. 1995 m. Prancūzijoje (Arlyje), profesionalų fotografų konkurse „Kodak European Panorama“, laimėjau pagrindinį prizą, 2002-aisias gavau Lietuvos fotomenininkų sąjungos premiją už novatoriškumą ir fotografijos meno plėtotę, o 2005 m. buvau IPRN organizuoto taptautinio projekto „Kintantys veidai“ laimėtojas.“

Arturas Valiauga priklauso lietuvių fotografų kartai, kuri nusigręžė nuo jai įprasto kasdienybės fiksavimo, moters ar objekto idealizavimo, grynosios estetikos. Bet pirmiausia jis pasuko ne autentiško, o stipriai angažuotų objektų fiksavimo link. Dešimtojo dešimtmečio viduryje sukurti natiurmortai, moterų fotografijos pasižymėjo pakantumu bjaurumui, retransliavo metafiziką ir seksualumą, meistriškai dangstomą įvairiais sluoksniais, atskleidė naujų techninių efektų bandymus.

2002–2003 m. kurtos nuotraukos žymi sociumo sugrįžimą. Kaip tikras reklamos fotografas, „pasibaisėjęs“ reklaminės fotografijos manipuliacijomis, A. Valiauga „grįžta“ į autentiką, kur viskas jei ir ne taip tvirta, tai bent jau natūralu.

Tai išoriškai tikra socialinė fotografija, su apsimestiniu lengvumu fiksuojanti personas ir kontekstus, graudžius, keistus pavidalus. Tai sociumo portretai, mini gyvenimo istorijos, su už stalo pasodintais veikėjais, jų gyvenimo proza. Dažnas šių siužetų kiek netikėtu rakursu atidengia seniai identifikuotą realybę, tačiau juose egzistuoja paklaida, kuri neleidžia įvardinti šių nuotraukų kaip neutralių socialinės aplinkos dokumentų. A. Valiauga sugeba atrasti tokių netikėtų vaizdų, kad galima suabejoti jų autentiškumu ir knieti juose ieškoti dekoracijų bei režisūros.

Specialiai šiek tiek pamodeliuota situacija ar sutirštintos spalvos – tik vienas nuotraukų kūrimo principų. Visuma ir detalės suponuoja ne tik veiksmo neutralumą, bet ir buvimą jame. Ankščiau išraiškingai pateikiamiems fotografiniams A. Valiaugos objektams buvo būdingas dar didesnis estetinės medžiagos sureikšminimas, jie suko estetinio vertingumo ir paslapties link, o pastaruosiuose darbuose nulemia maksimalus priartėjimas prie realybės… ir jos paklaidos.


Tekstas parengtas 2009-06-30 pagal Saulės Mažeikaitės straipsnį, paskelbtą Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos interneto svetainėje http://letmekoo.lt (http://letmekoo.lt/index.php/pageid/298, žiūrėta 2009-06-30), ir interneto svetainės http://www.migruojantyspauksciai.lt (http://www.migruojantyspauksciai.lt/mp/index.php?option=com_content&task=view&id=10&Itemid=14, žiūrėta 2009-06-30) informaciją.

 

 

 

 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

Tinklalapis atnaujintas 2011.08.09