Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
      Laiškams      
 
     
 

Į skyriaus
pradžią


Adomas Stanislovas Raudys–Samogits

 

Skulptorius. Gimė 1936 m. Palangoje. 1956 m. pradėjęs skulptūros studijas tuometiniame Lietuvos dailės institute, 1958 m., susiklosčius palankioms aplinkybėms, išvyko studijuoti dailės į Krokuvą, vėliau Gdanską. Po kurio laiko susidomėjo architektūra ir ją kurį laiką studijavo Darmštate (Vokietija), o 1961–1974 m. Paryžiuje. 1970 m. Samogits susitiko su garsiais menininkais Henry Moore’u, Marino Marini, Cézaru. Paskui vėl studijavo Paryžiaus dailės akademijoje.1969–1973 m. A. S. Raudžiui pasitaikė unikali galimybė Italijoje dirbti pasaulyje plačiai žinomo skulptoriaus Jacques’o Lipchitzo asistentu, kuris labai palankiai atsiliepė apie jaunąjį menininką ir pranašavo didelę kūrybinę sėkmę.

Gana ilgą laiką Samogits dirbo Paryžiuje architektu ir kartu aktyviai dalyvavo parodinėje veikloje. Daugiausia savo skulptūrų parodų jis yra surengęs Prancūzijoje ir Šveicarijoje. Šio menininko kūryba taip pat buvo eksponuojama Belgijoje, Italijoje, Japonijoje, Meksikoje, Olandijoje, Vokietijoje. Nuo 1980 m. menininkas aktyviai dalyvauja Paryžiaus dailininkų visuomeniniuose judėjimuose, prisideda kuriant jų manifestus (pvz., „Pasipriešinimo manifestas“, pasisakantis už profesionalumą mene).

Skulptoriaus kūrinių yra įsigiję daugelio pasaulio šalių kolekcininkai ir muziejai (Paryžiaus modernaus meno muziejus, Paryžiaus miesto muziejus, Rusų pabėgėlių dailės muziejus), Meksikos Cuauthemouso kultūros centras, Milano Legnano muziejus (Italija), Havro kultūros centras (Prancūzija), Bāle tarptautinis ataskaitų bankas (Šveicarija).

Jėga ir prasiveržimai – du žodžiai, nuolat besikartojantys skulptoriaus kūrinių pavadinimuose. A. S. Raudžio kūrybą galima skirti į du etapus. Pirmasis – savitos plastinės kalbos, leidžiančios laisvai tyrinėti bei interpretuoti dominančią idėją, paieškos, atradimas ir plėtojimas. Šis etapas prasidėjo XX a. šeštajame dešimtmetyje ir truko beveik du dešimtmečius. Antruoju kūrybos etapu dailininkas grynino savo stilių, pateikė bei apibendrino atsakymus į anksčiau iškeltus meninius klausimus, plėtė jį dominančios temos išraiškos motyvų skalę – ikonografiją.


Tekstas parengtas 2009-07-15 pagal Kristinos Jokubavičienės straipsnį „Sugrįžimai, arba kaip žemaitis jėgos ieškojo“ (Lietuvos dailės muziejaus metraštis, Nr. 12, sud. D. Mukienė, Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2009, p. 336–340), pagal interneto svetainės http://www.alfa.lt (http://www.alfa.lt/straipsnis/181197, žiūrėta 2009-07-15) informaciją.

 

 

 

 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

Tinklalapis atnaujintas 2011.08.09