Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
      Laiškams      
 
     
 

Į skyriaus
pradžią


Mina Levitan–Babenskienė

 

Mina Levitan-Babenskienė – tekstilininkė. Gimė 1932 m. kovo 5 d., Jurbarke. Laimei, per karą žydų kilmės mergaitei pavyko išgyventi. 1952 m. ji baigė Vilniaus 6-ąją vidurinę mokyklą ir norėjo toliau mokytis tapybos arba grafikos, bet 1953 m. įstojo (baigė 1959 m.) į neprestižinį Vilniaus dailės instituto (dabar Vilniaus dailės akademijos) tekstilės fakultetą, kuriame studentai buvo rengiami dirbti fabrike, vadinamojoje lengvojoje pramonėje. Ten buvo mokoma pramoninės audinių gamybos technologijos. Institute pasisekė, kad tokie dėstytojai, kaip Sofija Veiverytė, Kazimieras Morkūnas, Juozas Kėdainis ir kt., mokė tapybos, piešimo, gebėjimo plačiai žvelgti į meną, studijuoti liaudies kūrybą.

Studijų metais Mina Levitan-Babenskienė savarankiškai studijavo liaudies meno pavyzdžius, mažąją architektūrą, kraičio skrynių audinius. Baigusi studijas, dailininkė dirbo Vilniaus „Audėjo“ fabrike (1959–1966), projektavo baldų apmušalus, kūrė žakardines užuolaidas Klaipėdos dailės kombinatui. Pradėjo namuose austi kaimiškomis audimo staklėmis. Pabandė ir gobeleną ir sušvito spalvomis jos „Gaidys“, „Duona“.

1961 m. ji įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą. Nuo 1997 m. – asociacijos Association Arts et Realisations Techniques (Prancūzija) narė.

1966 m. menininkė priėmė kardinalų sperndimą – atsisakė darbo fabrike ir ryžosi tapti laisva meninike. Ir tartum viskas, kas brendo giliai viduje, pratrūko kūrybos darbais: laisva vaizduotė kėlė sumanymus, kuriems reikėjo naujų sprendimų, naujų medžiagų ir technikos. Ji eksperimentavo, bene pirmoji Lietuvoje į kilimus pabandė įausti varinę vielą, sintetinius siūlus, liureksą. Surengė personalinių tekstilės parodų: Vilniuje (1975, 1993, 1995, 2000, 2007), Kėdainiuose (1994), Olandijoje (1997), dalyvavo grupinėse parodose Bulgarijoje, Belgijoje, Danijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Meksikoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kt.

18 metų neatsikvėpdama tekstilininkė vykdė užsakymus Maskvos viešiems interjerams, nes ją labai vertino architektai už orientavimąsi erdvėje, gaivalingas kompozicijas ir skambias spalvas.

Ieškant ir eksperimentuojant, atsirado ir aukščiausia kūrybos pakopa, vadinamoji autorinė technika. Iškedentų vilnų „bangos“, raukšlės, įvairių faktūrų fantazija kibirkščiuoja gobelenuose, provokuoja juos liesti.

Žinomiausi autorės darbai: „Chemija“ (Vilniaus kuro aparatūros gamykla, 1974), „Himnas gyvenimui“ (1976); „Veržimasis“ (1975) ir „Gyvenimo daigelis“ (1978) Maskvos tarptautiniame onkologijos centre; „Švelnumas“ (1979) Rusijos URM Spaudos fondo centre; architektūrinė kompozicija (1980) 1980-ųjų olimpiados spaudos centre Maskvoje, gobelenas „Gyvenimas tęsiasi“ (1984) Pirčiupių memorialiniame muziejuje, dekoratyvinių gobelenų ciklas (1989) Tarptautiniame kino cenre Maskvoje. Kiti darbai: „Elektronika“ (1972), „Architektūrinė erdvė“ (1974), „Gotika“ (1995), „Vilniaus gotika“ (1997), ciklas „Naktys prie jūros“ (2001); 1993 m. apsilankiusi Izraelyje, sukūrė gobelenus „Trauka“, „Kontraforsų ritmai“ (I, II, 1995), „Gėlė Izraeliui“ (1995) ir kt. Gobelenas „Rekviem“ (1999) skirtas nacių išžudytiems giminėms.

M. Levitan-Babenskienė yra viena ryškiausių ir įdomiausių lietuvos tekstilininkų, pelniusi puikius įvertinimus autorinėse ir bendrose parodose, tekstilės simpoziumuose Lietuvoje, Olandijoje, Belgijoje, Ispanijoje. Jos kūrinių yra įsigiję LDM, Lietuvos nacionalinis, Valstybinis Vilniaus Gaono, Carycino (Rusija) taikomojo meno muziejus, Paryžiaus, Amsterdamo, Tokijo, Leideno, Hagos, Paryžiaus kolekcininkai.

Lietuva – tikroji M. Levitan-Babenskienės tėvynė, bet pamačiusi žydų muziejų Monmartre, pabuvojusi Olandijoje, 1993 m. apsilankiusi Izraelyje, ji pajuto anksčiau bylojusios intuicijos šaknis, tarsi nušvitimą. Šiuo periodu sukurti darbai „Trauka“, „Kontraforsų ritmai“, „Gėlė Izraeliui“ ir kt. Jos gobelenas „Rekviem“ skirtas nacių išžudytiems giminėms.

Stipri vilnietiškos gotikos trauka, filosofiniai būties prasmės apmąstymai, jos asmeninė kriauklių, mineralų, fosilijų kolekcija skatino ir piešti, eskizuoti, kurti pastelę.


Tekstas parengtas 2009-07-09 pagal interneto svetainės http://www.ldm.lt (http://www.ldm.lt/RRM/MLB_paroda.htm, žiūrėta 2009-07-01) informaciją, pagal „The Jewish Community of Lithuania“ interneto svetainės http://www.litjews.org (http://www.litjews.org/Default.aspx?Element=ViewArticle&ArticleID=1324&TopicID=170&Lang=LT, žiūrėta 2009 07 02) informaciją, pagal žinyno „Kas yra kas Lietuvoje: Lietuvos pasiekimai, 2006“ (Kaunas, 2006, p. 430) informaciją.

 

 

 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

Tinklalapis atnaujintas 2011.08.09