Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
      Laiškams      
 
     
 

Į skyriaus
pradžią


Kostas Dereškevičius

 

Dailininkas, tapytojas. Gimė 1937 m. gruodžio 10 d. Antakalnyje (Prienų r.). 1956 m. baigė Kauno pedagoginę mokyklą. 1956–1960 m. dirbo mokytoju Norkūnų pradinėje ir Pakuonio vidurinėje mokykloje (Prienų r.), 1960–1967 m. studijavo tapybą Lietuvos valstybiniame dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija), kur jo mokytojai buvo Antanas Gudaitis, Vladas Karatajus, Vytautas Mackevičius. Parodose Lietuvoje ir užsienyje dalyvauti pradėjo 1966 metais. 1971–1980 m. dėstė Vilniaus universitete. Nuo 1974 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Lietuvos valstybiniame dailės institute pradėjo dirbti 1976 m. (1993–1995 m.Vaizduojamosios dailės fakulteto dekanas, 1995–2000 m. Vilniaus dailės prorektorius studijoms, 2000–2006 m. Tapybos katedros profesorius).

Kostas Dereškevičius yra pelnęs nemažai apdovanojimų ir premijų – 1978 m. skirtos Vengrijos Liaudies Respublikos dailininkų sąjungos, 1984 m. Šeštosios Vilniaus tapybos trienalės premijos, 1987 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas. Nuo 1989 m. jis – grupės „24“ narys.

Dailininkas tapo figūrines kompozicijas, peizažus, natiurmortus, portretus, abstrakcijas. Yra surengęs 10 asmeninių ir dalyvavęs daugiau nei 40 grupinių parodų. Jo kūryboje vyrauja miesto tematikos paveikslai, kuriuose su ironija ir grotesku pavaizduota kasdienės gyvenimo situacijos, neišvaizdūs objektai: skelbimų stulpai, afišos, langai, troleibusų durys (ciklas „Langai“ (1969–1980), „Furgonas“ (1978), „Troleibusas “ (1980), „Afišų liekanos“ (985). Nutapė figūrinių kompozicijų (ciklas „Kelyje“ (1974–1976, LDM), portretų, dažniausiai moterų („Moteris su skėčiu“ (1977), „Gamtininkė 0. B.“ (1980, LDM), „Disko dainininkė“ (984), autoportretų (1968, 1974), peizažų, natiurmortų, abstrakčių kompozicijų („Tapyba su mėlynais“ (1992), „Įkliuvusi figūra“ (1993), „Krentantys įstrižai“ (1994). Paveikslai emocionalūs, raiškaus piešinio, ekspresyvių spalvų; dažnos plokščio vaizdo fragmentinės kompozicijos. Menotyrininkai vertina K. Dereškevičiaus spalvas, jų derinius, potėpį. Piešiniuose – lengvi ir taiklūs pieštuko prisilietimai.

Dailėtyrininko Viktoro Liutkaus teigimu: „Žiūrėdamas į šio tapytojo paveikslus, visuomet pajunti, kaip atsigauna geros tapybos išsiilgusios akys, kaip ima veikti lietuviškosios koloristinės tapybos tradicijos atmintis“. Dar 1973 m. K. Dereškevičiaus ir jo bendraminčių Arvydo Šaltenio, Algimanto Kuro, Algimanto Švėgždos parodoje Vilniuje, P. Cvirkos salone, pasireiškė ryški jaunųjų dailininkų kūrybos manifestacija, metusi iššūkį nusistovėjusiam sovietiniam temų standartui. Paroda turėjo atgarsį, judino kitus kūrėjus. Tapytojas ilgainiui išsiugdė savitą požiūrį į vaizduojamus objektus – lengvas kandumas, nenoras „saldžiai“ tapyti ir siekis smagius motyvus pateikti žaismingai bei pašaipiai. Dailininko darbų yra Lietuvos dailės, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės, Vilniaus dailės akademijos muziejuose ir privačiose kolekcijose Lietuvoje bei užsienyje (JAV, Vengrijoje, Lenkijoje).

 

Tekstas parengtas 2009-07-09 pagal Nijolės Žilinskienės straipsnį „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ (V., 2003, t. 4, p. 625) ir interneto svetainės http://www.ldm.lt (http://www.ldm.lt/RRM/2007_07_K_Dereskevic_biografija.htm, http://www.ldm.lt/RRM/2007_07_K_Dereskeviciaus_inform_pranesimas.htm, žiūrėta 2009-07-01) informaciją.

 

 

 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

Tinklalapis atnaujintas 2011.08.09