English       
   
 
      Laiškams      
 
     
 
 

 

Pranas Domšaitis. Jėzaus gimimas. 1927. Audinys, siuvinėjimas. Lietuvos dailės muziejusLietuvos dailės muziejaus paroda
Lince – Kalėdinė paroda „Prakartėlės iš Lietuvos“ / “Krippen aus Litauen“ /
“Christmas Cribs from Lithuania“

Nuo 2008 m. lapkričio 29 d. Linco mieste (Austrija)

Parodos eksponatai, jų autoriai (parodos išklotinė). [Atsisiųsti *.pdf 585 KB] >

Lietuvos dailės muziejus 2008 m. lapkričio 29 d. Linco pilyje (Austrija) atidarė parodą „Krippen aus Litauen - Christmas Cribs from Lithuania - Prakartėlės iš Lietuvos” (veiks iki
kalėdinio laikotarpio pabaigos – 2009 vasario 1 d.
Ši paroda –  vienas iš bendrų abiejų 2009 m. Europos kultūros sostinių – Linco ir Vilniaus – renginių, antrasis Aukštutinės Austrijos žemės muziejaus ir Lietuvos dailės muziejaus bendradarbiavimo projektas. 2007 m. birželio 21 d. – 2007 rugsėjo 16 d. Vilniaus paveikslų galerijoje veikė iš Linco atvežta garsaus austrų tapytojo, vieno iš moderniojo meno klasikų Alfredo Kubino piešinių ir estampų paroda, 2009 m. kovo 12 – gegužės 30 d. Vilniuje vyks abiejų muziejų bendrai parengta paroda „Europos peizažai", kuri vėliau bus pervežta į Lincą.
Pirmo Advento sekmadienio išvakarėse Lince atidaryta paroda „Krippen aus Litauen - Christmas Cribs from Lithuania - Prakartėlės iš Lietuvos” žymi prieškalėdinio susikaupimo ir pasirengimo didžiajai Jėzaus gimimo šventei – Kalėdoms  – pradžią. Ji veiks iki kalėdinio laikotarpio pabaigos – 2009 m. vasario 1 d. Apie parodą –  kuratorės D. Tarandaitės pasakojimas.
 
Aukštutinė Austrijagarsėja senomis ir giliomis kalėdinių prakartėlių tradicijomis, o jos centras Lincas – kaip prakartėlių miestas. Prieš kiekvienas Kalėdas miesto aikštės, bažnyčios, parduotuvių ir visuomeninių įstaigų vitrinos pasipuošia šimtais prakartėlių, kurias smalsiai pažiūrinėja ir vaikai, ir suaugę. Prakartėles austrai įrengia pradėdami adventą – ikikalėdinį pasiruošimo Kristaus gimimo šventei – Kalėdoms laikotarpį. Artėjančias Kalėdas advento metu primena ne tik prakartėlės, bet ir advento mugės, koncertai, šiuo laikotarpiu atidaromos kalėdinės parodos.
Šių metų adventas, Kalėdų ir Naujų metų laukimas Lincui ypatingas. 2009 metais Lincas, kaip ir Vilnius, taps Europos kultūros sostine. Atkreipdamas dėmesį į gražiausią Kalėdų simbolį ir ypatingą linciečių meilę prakartėlėms šiemet Lincas pasipuošė iki šiol nematyta daugybe iš įvairiausių medžiagų pagamintų, įvairiausios stilistikos prakartėlių. Vienos iš šių prakartėlių sukurtos laikantis senųjų Aukštutinei Austrijai būdingų prakaitėlių kūrimo tradicijų, kitos – modernios, šiuolaikiškos, stebinančios netikėtais ir originaliais sprendimais. Mieste galima pamatyti net gėlių (botanikos sode) ar virtualių (technologijos įmonių centre TechCenter) prakartėlių. Surasti išsibarsčiusias po visą Lincą miestiečiams ir miesto svečiams jas padeda organizatorių parengtas detalus sąrašas su tiksliais prakartėlių adresais. Gražiausias prakartėles galima aplankyti ir mieste organizuojamų specializuotų ekskursijų metu. Arvydas Petrulis. Prakartėlė. 1999. Medis, drožyba. Rokiškio krašto muziejus
2008 m. adventas Lince turtingas kalėdinėmis parodomis bei ekspozicijomis. Kaip ir kiekvienais metais nuo advento pradžios iki Kalėdų laikotarpio pabaigos Pilies muziejuje (Schlossmuseum) lankytojų laukia didelė ir įspūdinga Aukštutinės Austrijos žemės muziejaus prakartėlių ekspozicija, kurioje pristatomi XVI-XX a. I pusės šio krašto prakartėlių pavyzdžiai. Lapkričio 28 d. Kremsmünsterio vienuolyno pastate buvo atidaryta Linco prakartėlių bičiulių (Linzer Krippenfreunde)
 draugijos surengta paroda, kurioje eksponuojamos privačiose kolekcijose saugomos senosios ir šiandien prakartėlių kūrimo meną puoselėjančių entuziastų sukurtos prakartėlės. Su prakartėlių tradicija, ne tik austrų, bet ir viso pasaulio prakartėlėmis supažindina ir įsijungti į prakartėlių duomenų bazės kūrimą skatina advento proga Linco miesto duomenų bazėje parengti specialūs internetiniai puslapiai (www.krippenstadt.linz.at, www.weltkrippe.com).
Adventas Lince neįsivaizduojamas ir be tradicinės kalėdinės parodos Pilies muziejuje. Kiekvienais metais Pilies muziejuje yra atidaroma kalėdinė paroda, pristatanti arba mažai žinomą privačią prakartėlių kolekciją, arba iš svetur atvežtas skirtingoms pasaulio šalims būdingas prakartėles, arba Kalėdų laikotarpio įvykius vaizduojančius įvairių šalių dailininkų kūrinius. Šiais metais Pilies muziejaus parodinė erdvė atiteko Lietuvai. Lapkričio 29 d. čia buvo atidaryta paroda „Krippen aus Litauen / Christmas Cribs from Lithuania / Prakartėlės iš Lietuvos”. Ji yra vienas iš bendrų abiejų kultūros sostinių renginių ir antrasis Aukštutinės Austrijos žemės muziejaus ir nacionalinio Lietuvos dailės muziejaus bendradarbiavimo projektas.  
Parodoje eksponuojami 42 kūriniai atrinkti iš Lietuvos dailės ir Rokiškio krašto muziejų rinkinių. Iš Lietuvos dailės muziejaus į parodą buvo atvežta XIX-XX a. profesionalių Lietuvos dailininkų ir liaudies meistrų sukurti tapybos, skulptūros ir grafikos kūriniai, vaizduojantys Jėzaus gimimą, Piemenėlių pagarbinimą, Trijų išminčių apsilankymą, Šventosios šeimos bėgimą į Egiptą. Greta nežinomų dailininkų kūrinių ekspozicijoje galima pamatyti XX a. I pusės Lietuvos dailės klasiko Vlado Eidukevičiaus, iš Rytų Prūsijos kilusio tapytojo ekspresionisto Prano Domšaičio darbus.
P. Domšaičio paveikslai ir mažyčiai, atlikimo kruopštumo miniatiūroms prilygstantys siuvinėti paveikslėliai parodoje sudarė atskirą, aiškiai išsiskiriančią dalį. Jie sulaukė ypač didelio lankytojų dėmesio tiek dėl kūrinių meninio lygio, tiek dėl dailininko biografijos. P. Domšaitis buvo vienas žymiausių XX a. religinio meno kūrėjų, XX a. trečiajame dešimtmetyje vokiečių meno kritikų vadintas „šiuolaikinio religinio meno viltimi“. Paslapties, religinio misticizmo nuotaikos juntamos daugelyje dailininko paveikslų, dvasingumu ir giliu simbolizmu artimų viduramžių religiniam menui. Jaunystę P. Domšaitis praleido Vokietijoje. Naciams įsitvirtinus valdžioje dailininkas pasitraukė į Austriją. Galbūt gyvendamas Austrijoje jis ir susižavėjo kalėdinėmis prakartėlėmis, kurių nemažą kolekciją buvo sukaupęs ir pats.
Iš Rokiškio krašto muziejaus parodai buvo atrinktos prakartėlės, sukurtos nuo 1998 m. kasmet Rokiškio krašto muziejuje rengiamoms parodoms. Šių parodų iniciatorius buvo italų dailininkas, verslininkas ir mecenatas Angelo Frosio, kuris ne tik iki šiol aktyviai dalyvauja rengiant parodas, bet ir yra skyręs joms didelį premijų fondą. Jau tradicija tapo tai, kad geriausias, premijuotas prakartėles įsigyja Rokiškio krašto muziejus, kurio kolekcijoje šiandien jau per 100 prakartėlių. Iš muziejaus kolekcijos atrinkti kūrinius parodai Lince padėjo Rokiškio krašto muziejaus Dailės skyriaus vedėja Marijona Mieliauskienė, pateikusi ir svarbiausią informaciją apie jų kūrėjus. Į Lincą daugiausia buvo nuvežta iš medžio drožtų prakaitėlių. Tai šiuolaikinių Lietuvos tautodailininkų Arvydo Petrulio, Sauliaus Lampicko, Venecijaus Jočio, Anelės Araminienės, Raimondo Dabkaus, Evaldo Dainelio, Laimio Kaziukonio, Sauliaus Lampicko, Janinos Listvinos, Jono Kęstučio Ražansko, Liongino Sabaliausko, Jono Tvardausko, Adolfo Teresiaus, Augustino Teresiaus ir Rimanto Naprio kūriniai. Vieni iš jų išdrožti kaip vientisos skulptūrinės grupės, kiti sudaryti iš atskirų figūrėlių, kurių kompoziciją sustatant prakartėlę galima šiek tiek keisti. Vienoms prakartėlės būdingas detalesnis pasakojimas, kitoms – labiau apibendrinta, simbolinė forma. Nevienoje prakartėlėje Jėzaus gimimo sceną supa iš liaudies meno perimti simboliniai – saulės, gyvybės medžio, gėlių ir paukščių simboliai. Jėzaus kaip pasaulio šviesos įvaizdį jie papildo žemdirbiams svarbia pagonybės laukus siekiančia saulės grąžos šventės simbolika. Be medinių prakaitėlių parodoje galima pamatyti ir kitomis technikomis atliktus kūrinius – keramikines Editos Miškūnienės, Skaidrės Račkaitytės kompozicijas, savamokslio kalvio Vido Kelečiaus geležinę prakartėlę, autorine technika iš sustandinto audinio sukurtą Julijos Šarkauskienės prakartėlę. Pandėlio gimnazijos mokinių (mokytojas Almantas Sriubiškis) ir Rokiškio kūrybos ir darbo centro mokinių (mokytojas Arūnas Augutis) sukurtomis prakartėlėmis parodoje buvo pristatyta Lietuvos moksleivių kūryba.
Parodos atidarymą savo dalyvavimu pagerbė Lietuvos respublikos ambasadorius Austrijoje Giedrius Puodžiūnas ir Aukštutinės Austrijos gubernatorius Dr. Josefas Pühringeris.
 
Dalia Tarandaitė

IŠSAMIAU

Kalėdų laikotarpio įvykius – Kristaus gimimą, Kūdikėlio pagarbinimą, Trijų karalių apsilankymą, Šventosios Šeimos bėgimą į Egiptą – vaizduojantys dailės kūriniai Lietuvoje pradėjo plisti kartu su krikščionybe. Bažnyčioms paveikslus tapantys vietiniai Lietuvos dailininkai krikščioniškos dailės ikonografijos mokėsi iš Vakarų Europos menininkų kūrinių, į mūsų kraštą atvežtų iš Italijos, Lenkijos, Vokietijos, arba vietoje sukurtų svetimšalių dailininkų. Dar dažniau jų kūrinių pirmavaizdžiais tapdavo grafinės žinomų dailininkų paveikslų reprodukcijos, o taip pat –maldaknygių ir religinio turinio knygų iliustracijos. Be bendrų visai krikščioniškai dailei bruožų Lietuvos dailininkų darbuose buvo pastebimi nacionaliniai ypatumai, sąlygoji tautos istorijos, jos religingumo tradicijos. Jie ypač ryškūs kaimo bažnytėlėms nutapytuose savamoPrano Domšaičio kūrinys iš LDM rinkiniųkslių dailininkų darbuose, kuriuose daug naivumo, tačiau kuriuose viskas tikra – paprastumas ir neturtas, šviesos, gėrio ir grožio troškimas, nuostaba ir džiaugsmas. Dėmesio centre čia Šventoji Šeima, su rūpesčiu ir meile žvelgianti į Kūdikį, o Kalėdų nakties tyloje girdisi visos kūrinijos kalbėjimas – gyvūnų, paukščių, augalų, dangaus šviesulių, angelų, žmonių.

Lietuvių išpažįstamas katalikų tikėjimas daugiatautėje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje ilgą laiką egzistavo gretą rusėnų (dabartinių baltarusių ir ukrainiečių) išpažįstamos stačiatikybės, o Vakarų ir Rytų bažnyčios dailės tradicijos neišvengiamai veikė viena kitą. Pirmaisiais amžiais po Lietuvos krikšto stipresnė buvo anksčiau apsikrikštijusių stačiatikių dailės įtaka katalikams. Nuo  XVII a. didėjo katalikų dailės įtaka stačiatikiams. Ji buvo pastebima ne tik kūrinių atlikimo technikoje, formų modeliuotėje, bet ir iš Vakarų perimtoje ikonografijoje.

Kūriniai evangelijos siužetais nebūtinai buvo skiriami bažnyčioms ir jų altoriams. XIX a.-XX a. I pusėje jie tapo svarbia profesionalių Lietuvos dailininkų kūrybos tema, jų asmeninių išgyvenimų, jų religingumo, jų meninių ir dvasinių ieškojimų išraiška. Kristaus gimimą, Šventosios Šeimos bėgimą į Egiptą ne kartą vaizdavo vienas žymiausių XX a. I pusės lietuvių tapytojų Vladas Eidukevičius (1891-1941) – menininkas keistuolis, vienišius, keliavęs po Europą su kuprine ant pečių, kurioje tilpo visas jo turtas. Skurdas buvo nuolatinis dailininko palydovas, tarnyba – nežinomas dalykas. Kalba, rašysena, kaip ir kūryba, – be taisyklių. Joje pynėsi kelios išmoktos kalbos, kelios stilistinės įtakos, bet buvo juntamas vienas – gilus, kompromisų nepripažįstantis žmogus. Prano Domšaičio kūrinys iš LDM rinkinių

Daug paveikslų religiniais siužetais nutapė iš Rytų Prūsijos kilęs tapytojas ekspresionistas Pranas Domšaitis (1880-1965). Jaunystę dailininkas praleido Vokietijoje, kur XX a. trečiajame dešimtmetyje meno kritikų buvo vadinamas „šiuolaikinio religinio meno viltimi“. Naciams įsitvirtinus valdžioje dailininkas pasitraukė į Austriją, vėliau gyveno Pietų Afrikoje. Paslapties, religinio misticizmo nuotaikos juntamos daugelyje jo paveikslų, suskaidytų tamsą skrodžiančiais šviesos pluoštais, užburiančių nematerialiu spalvų švytėjimu. Dvasingumu ir giliu simbolizmu P.  Domšaičio kūryba yra artima viduramžių religiniam menui.

Ypatingą vietą P. Domšaičio kūryboje užima „Bėgimo į Egiptą“ tema, tapusi visos jo kūrybos leitmotyvu. Kelio, kelionės motyvu dailininkas perteikė skaudžią savo ir savo kartos patirtį – pabėgėlių, tremtinių, „amžinųjų keleivių“ išgyvenimus.

Kartu su krikščionybe Lietuvą pasiekė ir vienas gražiausių Kalėdų papročių – prakartėlių įrengimo bažnyčiose tradicija. Prakaitėlių figūras iš medžio drožė arba iš molio lipdė liaudies meistrai. Būdavo didelių, iš 20 ir daugiau figūrų sudarytų prakartėlių, ir kuklių, vaizduojančių tik pagrindinius Kalėdų slėpinio personažus kompozicijų. Šventosios Šeimos figūros buvo sustatomos po tvartelį imituojančiu molio lentelių stogeliu. Iš gėlių ir įvairių dekoracijų buvo sukuriamas egzotiškas peizažas, turintis priminti Jėzaus gimimo vietą - Betliejų (senosios prakartėlės Lietuvoje buvo vadinamos tiesiog „Betliejais“). „Piemenėlių mišių“ metu prakartėlė buvo pašventinama  ir nuo tada ją galėjo apžiūrėti ir pagerbti visi tikintys.

Sovietiniais metais prakartėlių tradicija nebuvo puoselėjama. Prakartėlės ir toliau buvo įrenginėjamos bažnyčiose, tačiau joms metai iš metų buvo naudojamos tos pačios, dažnai masinės gamybos figūrėlės. Lietuvai atgavus nepriklausomybę prakartėlių tradicija ne tik atgimė, bet ir sustiprėjo. Prakartėlės šiandien įrengiamos jau ne tik bažnyčiose, bet ir miestų aikštėse. Jas jau galima pamatyti tikinčiųjų namuose, Prano Domšaičio kūrinys iš LDM rinkiniųmokymo įstaigose. Palaikant ir skatinant prakartėlių kūrimo meną organizuojamos prakartėlių parodos ir konkursai. Į prakartėlių kūrimą įsijungia ir profesionalūs menininkai, ir liaudies meistrai. Dažnai, kaip ir anksčiau, jos yra kolektyvinio darbo vaisius (vieni kuria figūras, kiti drabužius, scenografiją). Savo rankomis sukurti prakartėlę yra raginami ir vaikai. Prieš Kalėdas muziejuose vyksta edukaciniai užsiėmimai, kurių metu mokoma pasigaminti prakartėlę. Jau tradicija tapo Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje rengiamos vaikų prakartėlių parodos „Mano prakartėlė“, stebinančios mažųjų išmone ir kūrybingumu.

Daug dalyvių ir lankytojų sulaukia Rokiškio krašto muziejuje (Rytų Lietuva) kasmet rengiamos respublikinės prakartėlių parodos-konkursai. Būtent Rokiškyje 1998 m. buvo surengta pirmoji prakartėlių paroda Lietuvoje. Jos iniciatorius buvo italų dailininkas, verslininkas ir mecenatas Angelo Frosio, su Rokiškio krašto muziejumi bendradarbiaujantis nuo 1994 m. Gimęs šalyje, kurioje  tradicija prieš Kalėdas kurti prakartėles ir jomis puošti butus, miestų aikštes ir vitrinas, yra labai gili, jis ne tik iki šiol aktyviai dalyvauja Rokiškyje rengiant parodas, bet ir yra skyręs joms didelį premijų fondą. Po kiekvienos parodos Rokiškio krašto muziejus įsigyja geriausius, premijomis apdovanotus kūrinius. Per 10 metų muziejaus fonduose susikaupė per 100 įvairaus dydžio, iš įvairiausių medžiagų pagamintų prakartėlių. Nuo 2005 m. ištisus metus jas galima apžiūrėti A. Frosio lėšomis restauruotame lietuviškame kluone, priklausančiame Rokiškio krašto muziejaus Rytų Lietuvos etnografijos ekspozicijai po atviru  dangumi (nedideliam skansenui). 

nnnnn

 

 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

Tinklalapis atnaujintas 2011.11.24